Lytinis pažinimas

Paliečiau – patiko

Iki šiol prisimenu darželio laikų epizodą, kurio esmę supratau tik užaugusi.

Visi vaikai pasiruošę pietų miegui: vieni jau snaudžia, kiti dar muistosi,
laukdami ateinančio miegelio. Pastariesiems priklausau ir aš. Žvilgteliu į savo
kaimynės Vilmutės lovelę ir negaliu atitraukti akių. Ji kažką slepia po
antklode, nes paslėpusi rankytes, kažkaip keistai pūškuoja. Nejaugi pasiėmė į
lovelę žaisliuką? – bet juk tai draudžiama. Prie Vilmutės prieina auklėtoja,
pakelia antklodę – ten nieko įdomaus: jokio žaisliuko, tarp kojyčių sugrūsti
naktinukai ir suglamžyta paklodėlė. Bet auklėtoja kažkodėl bara mano kaimynę:
,,Kaip tau negėda! Kodėl ten kiši rankytes?Dabar tu susirgsi ir sesutė leis
vaistukus. Tokia didelė mergytė ir taip negražiai elgiesi… Jeigu taip ir toliau
darysi, visiems pasakysiu.“ Vakare auklėtoja mamai patarė ,,tai“ pastebėjus
trenkti per rankutes – šitaip mergaitė atprasianti nuo blogo įpročio.

Mes užaugome, atrodo, perskaitėme daug literatūros apie vaikų auklėjimą,
sužinojome, kad vaikų onanizmas – normalus reiškinys, bet, pamatę vaikučius
taip tyrinėjant savo kūną, pasimetame.

Visa mūsų pedagogika kapituliuoja prieš bobučių pamokymus ir gąsdinimus. Jų
ištakos – religijoje (ne išimtis ir mūsų krikščionybė), kuri masturbaciją laikė
didžiule nuodėme. XIX a medicina ir pedagogika skelbė masturbaciją baisia liga,
sukeliančia atminties sutrikimus, beprotystę, impotenciją ir netgi savižudybę.

XIXa viduryje JAV buvo išrasti specialūs ,,gerovės diržai“, neleidžiantys
berniukams paliesti savo genitalijų ir sukeliantys skausmingą erekciją.

Taigi daugelyje šalių paaugliams masturbacija buvo aiškinama kaip priežastis,
sukelianti haliucinacijas, impotenciją ir kitus baisumus.
Rusų sociologas Igoris Konas, savo tyrime apklausęs 15 – 18- mečius prancūzų
jaunuolius, pateikia gautų rezultatų išvadas: vaikystėje masturbavosi 93
procentai vaikinų ir 45 procentai merginų. Du trečdaliai vaikinų masturbavosi
anksčiau negu pirmą kartą pasibučiavo. Masturbacija – lytinio brendimo ženklas.
Dauguma mergaičių, atvirkščiai, – pradeda bučiuotis anksčiau nei onanizuotis.
Aktyviausiai masturbuojasi penkiolikmečiai vaikinai, vėliau tuo jie mėgaujasi
rečiau. Mergaičių susidomėjimas savo kūnu vis stiprėja. ,,Tai visai normalu –
jaunuolio kūnas ruošiasi meilei„ – apibendrina sociologas.

Mamas labai jaudina ir labai ankstyva kūdikių erekcija: ,,Mano sūneliui tik
treji, o jam kas rytą erekcija. Mane neramina ir tai, kad jis labai mėgsta
rankutėmis liesti savo varpelę. Paklaususi, kodėl jis taip daro, išgirdau
atsakymą – man labai gera,“ – guodėsi mama.

Kas yra vaikų onanizmas, ar reikia su juo kovoti?

Visi vaikai onanizuojasi. Pirmasis to postūmis – žingeidumas. Kaip kūdikis
atranda savo kojytes, rankytes, taip atranda ir lytinius organus. Jis pradeda
juos liesti, studijuoti. Lyties organai labai jautriai ir maloniai reaguoja į
prisilietimą. Patirtą malonumą norisi pakartoti. Net 5 -6 mėnesių kūdikis
patiria onanizmą – pastebite: kūdikis įsitempia, parausta, ištempia kojytes, po
to jas atleidžia ir užmiega. Išsigandę tėvai įtaria mėšlungį. Būkite ramūs – tai
ne liga.

Nuo dvejų metų vaikai pradeda pastebėti vyro ir moters skirtumus, ima tyrinėti
ir savo kūną. Nuo prisilietimo pajunta malonumą. Taip savo rankytėmis ar kitomis
priemonėmis nori išgyventi tą jausmą dar kartą ir dar…

Užmiršę savo vaikystę, suaugę pradeda auklėti vaikus: negalima, draudžiama,
bausiu.

Taip tėvai daro didžiausią klaidą. Anot psichologų, dėl audringos negatyvios
tėvų reakcijos vaikas gali turėti rimtų psichologinių problemų: jis
nebepasitikės savo tėvais, potraukį seksui jis pradės vertinti kaip savo ydą ir
t.t.

Kaip turi elgtis tėvai?

Onanizmą reikia priimti kaip normalų reiškinį. Susirūpinti reiktų tik tada,
jei vaikas nekontroliuoja savo veiksmų – onanizuojasi viešai. Reiktų kreiptis į
gydytoją ir tuo atveju, jei, jūsų nuomone, vaikas per dažnai ir ilgai tuo
užsiiminėja. Dažniausiai gydytojai konstatuoja tokio elgesio priežastį – taip
vaikas nusiramina (vaikas išgyvena kažkokį vidinį nerimą, jaučiasi nesaugus).
Juk ir suaugę atsikrato daugybę prolemų užsiiminėdami seksu ar kramsnodami
šokoladą.

Paaugliui onanizmas būtinas. Igoris Konas teigia: ,,Paauglystėje taip
susireguliuoja seksualinės funkcijos, atlėgsta vidinė įtampa, trukdanti jam
normaliai gyventi ir mokytis. Paauglystė lydima erotinės fantazijos, kuri
leidžia įsivaizduoti partnerį, situaciją. Jaunuolis pasijunta laisvas, galintis
valdyti savo kūną ir jausmus .“ Juk ir suaugę apie tai kartais svajoja.