Ekologiškas gyvenimo būdas – skatintina vertybė.
Tačiau kartais įsigytas ekologiškas ploviklis visiškai neplauna. Todėl
specialistai pataria skirti tuos gamintojus, kuriems ekologiškumo šūkiai tėra
būdas daugiau parduoti, ir tuos, kurie patys tiki šiomis idėjomis. Jiems
dažniausiai nerūpi nei blizgios etiketės, nei spalvingos reklamos – tik
efektyvumas ir nauda aplinkai bei vartotojams.
Svarbu ne išorė, o turinys
Ekologiškų
produktų parduotuvių tinklo „Livinn“ asortimento vadovė, knygos „Maistas. Ką
mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė Guoda Azguridienė pripažįsta, kad
situacija, kai ekologišku produktu susigundęs pirkėjas lieka nusivylęs jo
galimybėmis, ne tokia ir reta.
„Kaip ir
kiekvienoje rinkoje, taip ir tarp ekologiškų švaros priemonių yra ir gerų
produktų, ir ne itin gerų. Vis dėlto daugelis pirkėjų rinkdamiesi produktus
pirmiausia galvoja apie kainą ir etiketę, o tik vėliau, pradėję juos naudoti, –
apie veiksmingumą. Dalis gamintojų tuo naudojasi, tačiau netrūksta ir kitaip
mąstančių verslininkų“, – tikina G. Azguridienė.
Pavyzdžiui,
kompanijos „Almacabio“ vadovams rūpi tik tai, kaip sukurti efektyviausias valymo
priemones nedarant jokios žalos aplinkai ir žmonėms. G. Azguridienė juokiasi:
kartais susidaro įspūdis, kad įmonės
tikslas – parduoti kuo daugiau savo produkcijos, o didesnis pelnas nėra
tarp pagrindinių šios kompanijos prioritetų.
Oficialieji sertifikatai netenkino
„Mes jau daugybę
kartų su jais kalbėjomės apie tai, kad jų tiekiamos produkcijos pakuotės galėtų
būti patrauklesnės ir mažesnės, kad gaminius žmonės pirmiausia galėtų išbandyti
įsigiję mažesnį kiekį. Tačiau jie užsispyrę savo švaros priemones pilsto į
didelę tarą, pagamintą iš panaudoto plastiko, ir nieko nedailina vien tam, kad
pirkėjui būtų gražiau“, – pasakojo „Livinn“ asortimento vadovė.
Dar vienas
pavyzdys, puikiai iliustruojantis ištikimybę ekologijai, – nuolatiniai
kompanijos ginčai su ekologiškus produktus sertifikuojančiomis institucijomis.
Įmonės specialistai kruopščiai išstudijavo esamų standartų reikalavimus ir
nusprendė, kad jie nepakankamai griežti, o procedūros – ne itin skaidrios.
Užuot gavę vieną
iš oficialių sertifikatų ir ramiai sau dirbę, bendrovės vadovai vos nepadavė į
teismą sertifikuojančių institucijų. Galiausiai į jas apskritai nusispjovė ir
sukūrė savo sertifikatą – griežtesnį ir
reiklesnį nei oficialieji.
„Šis sukurtas
sertifikatas tikrai nėra parodomasis variantas. Jis yra patvirtintas patikimos
nepriklausomos akreditavimo institucijos, kuri nuolat tikrina, kaip jo
laikomasi, per metus atliekami du planuoti patikrinimai ir vienas, apie kurį iš
anksto nepranešama“, – sakė G. Azguridienė.
Viskas prasidėjo nuo protesto
Iš kur tas
„Almacabio“ noras nuolat maištauti ir elgtis priešingai, nei daro dauguma?
Atsakymą į šį klausimą pateikia įmonės istorija. Bendrovę įkūrė trys studentai
– chemikas, ekonomistė ir dizaineris. Jie susipažino 1970-aisiais Vokietijoje
per kelis mėnesius trukusį protestą prieš naujos atominės elektrinės statybas.
Trijulę vienijanti aistra aplinkosaugos idėjoms virto draugyste, o netrukus
gimė ir idėja gaminti ekologiškus ploviklius, kurių pirmoji partija
1977-aisiais atsirado vieno iš bičiulių namų rūsyje.
Šiandien įmonė
gamina daugybę įvairių ekologiškų švaros priemonių, kuriose visos
plaunančiosios medžiagos yra tik augalinės kilmės.
„Šie gamintojai
labai aiškiai formuluoja savo tikslus. Pirma, geras ekologiškas ploviklis turi
būti ne mažiau efektyvus nei cheminiai analogai. Antra, jis turi nekenkti
sveikatai – nedirginti odos, nekelti alergijų ir pan. Trečia, jis turi minimaliai veikti aplinką –
kuo greičiau visiškai suirti, nekenkti vandenims, gyvūnams ir visai
ekosistemai. Tai, kaip šių tikslų siekiama nesileidžiant į jokius kompromisus,
iš tiesų daro įspūdį“, – sakė G. Azguridienė.