Lęšius maistui žmonės vartojo nuo neatmenamų laikų. Maistingosios ir
naudingosios jų savybės patenkindavo visų visuomenės sluoksnių poreikius:
varguoliams lęšiai atstodavo duoną ir mėsą, turtingiesiems patiekalai iš jų buvo
patiekiami kaip delikatesas.
Daugelyje šalių patiekalai iš lęšių populiarūs ir šiandien. Vokiečiai,
pavyzdžiui, per Kalėdas būtinai jų gamina. Kinijoje ir Indijoje tokie patiekalai
– nacionalinės virtuvės pagrindas (greta patiekalų iš ryžių). Lęšius vertina ir
amerikiečiai bei australai. Lankydamiesi Turkijoje galite paragauti nacionalinį
patiekalą – piurė sriubą iš lęšių bei pupelių. Irane populiarus plovas su
lęšiais, razinomis ir datulėmis.
Lęšiuose yra daug baltymų, taip pat ir nepakeičiamų aminorūgščių izoleucino bei
lizino. Juose gausu maistinių skaidulų, folato, vitamino B 1 ir mineralų.
Ruduose ir žaliuose lęšiuose yra gerokai daugiau skaidulų nei geltonuose ar
raudonuose. Lęšiai taip pat yra puikus augalinis geležies šaltinis. Todėl jie
turėtų būti labai svarbi vegetariškos dietos dalis, norint išvengti geležies
trūkumo.
Lęšiai tarp ankštinių augalų pirmauja folio rūgšties gausa. Be to, jie laikomi
ekologišku produktu, nes neturi savybės kaupti savyje nitratų, radionuklidų ir
kitų toksinių medžiagų.
Lęšiai būna įvairiausių spalvų – nuo geltonos ir oranžinės iki žalių, rudų bei
juodų. Raudoni, balti ir geltoni lęšiai neturi odelės. Tačiau tai nėra esminis
dalykas – ši kultūra maistui vartojama įvairiausių formų: su luobele, ar be jos;
skaldyti ar neskaldyti.
Lęšiai pasižymi švelniu, savotišku riešutus primenančiu skoniu, ir todėl
skaniausi būna pagaminti su stipresniais aromatingais prieskoniais. Rudieji
lęšiai gerai išlaiko formą verdami, tačiau reikia būti atidžiam ir jų
nepervirti. Prieš verdant, visuomet lęšius nuplaukite, išrinkite nešvarumus.
Lęšiai virs žymiai lėčiau, jei verdant naudosite druską ar rūgščius ingredientus,
todėl geriausiai šiuos dėti prieš virimo pabaigą. Kuo didesni bei kuo senesni
lęšiai, tuo lėčiau jie verda.
Lęšius galima laikyti labai ilgai, tačiau po metų jie pradeda blukti ir džiūti.
Tai nereiškia, kad jie sugenda, tačiau dėl to reikia daugiau laiko juos išvirti.
Todėl nemaišykite naujai pirktų lęšių su senais – kitaip skirsis laikas, kurį
prireiks jiems išvirti. Laikykite lęšius vėsioje, sausoje vietoje.
Išvirti lęšiai gali būt laikomi šaldytuve 4-5 dienas, o šaldiklyje – iki 6
mėnesių, tačiau turėkite omenyje, kad atšildant lęšius jie suminkštės.
Lęšių sriuba su kumpiu
Reikės:
– 0,5 stiklinės raudonųjų lęšių,
– 1 daržovių sultinio kubelio,
– 3 skiltelių česnako,
– sojos padažo,
– 200 g rūkyto kiaulės kumpio,
– druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį.
Lęšius gerai nuplaukite, užpylę 4 stiklinėmis šalto vandens, užvirkite. Įdėkite
sultinio kubelį, įberkite druskos. Virkite 30 min. Po 15 minučių įdėkite
sutrintas česnako skilteles, o prieš pat pabaigą – siauromis juostelėmis
supjaustytą kumpį. Sriubą pagardinkite sojų padažu ir pipirais.
P.S. Vietoj džiovintų lęšių galima naudoti konservuotus, tuomet sriubą virti
reikės perpus trumpiau.
Skanaus!