Skaudžiai susimušęs ar susižeidęs vaikas nori, kad jį paguostų, o ir patys
tėvai nori jį užjausti. Tai natūralu ir visiškai teisinga.
Kartais tėvai, stengdamiesi išauginti drąsų ir išvermingą vaiką, bijo, kad
guodžiamas jis pasidarys "mamytės sūnelis". Bet protingai guodžiamas vaikas
netaps priklausomu. Paaugęs, ypač sulaukęs 6 metų, pats stengsis būti
santūresnis ir nebėgs verkdamas pas mamą.
Jeigu vaikas verkia dėl menkniekių, vadinasi, jį padarėte per daug priklausomu,
visą laiką šokinėdami aplink jį ir be reikalo globodami. Arba, gal būt, mama
būna su juo švelni tik tada, kai jam skauda, o kitu metu ji labai griežta.
Kartais tėvai paniškai bijo, kad vaikas nesusižeistų. Iš dalies ta baime
persiima ir vaikas.
Nebijokite guosti vaiko, kai jis jaučiasi nelaimingas. Bet nepriminkite įvykio.
Nukreipkite kuo nors jo dėmesį, kai tik jis pasijaus geriau.
