JAV mokslininkai mano, kad telefonu išgirstas motinos balsas turi tą patį
stresą malšinantį poveikį kaip ir apkabinimas. Vaikai žino, kad mama jaučia, ką
pasakyti, kai visas pasaulis atrodo nemielas. Dabar paaiškėjo, kad mamos balsas
telefonu gali skleisti tokią pačią magišką galią, kaip ir jos apkabinimas.
JAV mokslininkai mano, kad išgirdus mamos balsą telefonu, jis turi tą patį
stresą malšinantį poveikį kaip ir fizinis kontaktas, toks kaip prisiglaudimas ar
apkabinimas.
Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad po motinos skambučio vaiko organizme
išsiskyrė panašus hormono oksitocino kiekis, kaip ir esant fiziniam artumui.
Žurnale „Proceedings of the Royal Society“ mokslininkai praneša, kaip jie
padidino šešiasdešimt vienos mergaitės (iki dvylikos metų amžiaus) streso lygį.
Mergaitės turėjo spontaniškai pasakyti kalbą ir išspręsti matematikos uždavinius
nepažįstamųjų akivaizdoje. Jų širdys ėmė smarkiau plakti, padidėjo streso
hormono kortizolio lygis.
Tuomet mergaitės buvo padalintos į tris grupes, kurių viena buvo raminama
fiziniu kontaktu su motinomis, kita – telefono skambučiu motinoms, o trečia –
emociškai neutralaus filmo „The March of the Penguins“ žiūrėjimu.
Seilių ir šlapimo testai parodė, kad pirmųjų dviejų grupių atstovių oksitocino
lygis padidėjo panašiai, trečiojoje – nepadidėjo. Didėjant šio hormono,
kortizolio mažėjo.
Tyrimo vadovė Leslie Seltzer iš Viskonsino-Madisono universiteto teigė: „Vaikų,
galėjusių pabendrauti su savo motinomis, hormoninė reakcija buvo ta pati,
nesvarbu, ar jie bendravo telefonu, ar tiesiogiai. Buvo manyta, kad oksitocinas
išsiskiria esant fiziniam kontaktui. Tačiau iš šių rezultatų aišku, kad mamos
balsas turi tokį pat poveikį kaip ir apkabinimas, net kai jų ir nėra šalia.“
Poveikis yra išliekantis, pasakė kitas komandos narys.
„Jis išlieka ilgiau po stresinės užduoties, – sakė profesorius Sethas Pollakas
iš universiteto vaiko emocijų laboratorijos. – Vaikams einant namo, jie vis dar
galėjo justi teigiamą poveikį, ir jų kortizolio lygis vis dar buvo žemas. Kad
paprastas telefono skambutis galėjo turėti tokį fiziologinį poveikį oksitocinui
– tikrai puiki žinia.“
Šiame tyrime dalyvavo mergaitės, nes moterų oksitocino reakcija yra stipresnė
nei vyrų. Suaugusiųjų moterų organizme šis hormonas svarbus ruošimuisi gimdyti,
gimdymui, maitinimui krūtimi.
Tam gali būti evoliucinių priežasčių, mano ekspertai. Pajutęs grėsmę, vyriškos
lyties atstovas gali pabėgti arba stoti į kovą, tačiau tai padaryti sunkiau
nėščiai ar besirūpinančiai vaiku moteriai. Gali būti, kad moterys mažina stresą
siekdamos taikos.
Seltzer tiria, ar kitos komunikacijos formos, tokios kaip SMS žinutės, gali
turėti poveikį oksitocinui ir tikisi išplėsti tyrimą įtraukiant gyvūnus.
„Viena vertus, tikimės ištirti, ar šis poveikis yra būdingas tik žmonėms. Kita
vertus, tikimės, kad mokslininkai, tiriantys vokalinę komunikaciją, imsis
tyrinėti kitų gyvūnų oksitocino išsiskyrimą ir panaudos rezultatus platesniems
socialinio elgesio ir evoliucinės biologijos klausimams spręsti.“