Mokslininkai teigia, jog jaunystę prailginti gali mažai kaloringa dieta ir
sako, kad čia slypi ir ilgo gyvenimo paslaptis. Širdies, kepenų, sąnarių
sveikata ir grakštesnė figūra – sutikit, dėl to galima ir pasistengti.
Mažai kaloringos dietos esmė yra ta, kad per dieną galima suvalgyti apie 1500
kcal (fiziškai aktyviems vyrams galima iki 1800 kcal). Laikantis mažai
kaloringos dietos, pirmiausia teks atsisakyti gyvulinių riebalų (dešros,
grietinėlės, sviesto, mėsos) ir paprastų angliavandenių (saldumynų).
Žinoma, nereikia persistengti: žmogui būtini riebalai ir riebalų rūgštys,
bet jų „indėlis“ į bendrą raciono kaloringumą neturi viršyti 20 proc. (tai du
šaukštai augalinio aliejaus per dieną arba 60 g riešutų). Be baltymų mes taip
pat negalime gyventi, dienos norma – apie 60 g (tai 300 g. mėsos arba 2 l. pieno).
Mažo kaloringumo dietos pagrindą turi sudaryti nerafinuoti produktai, turintys
vitaminų, mineralų ir ląstelienos.
Bet viskas labai individualu: žmonėms, kurie fiziškai aktyvūs, reikia daugiau
angliavandenių, o žmonėms turintiems širdies kraujagyslių problemų, vertėtų
sumažinti riebalų kiekį.
Atkreipkite dėmesį – mažai kaloringa dieta turi būti pilnavertė, tai yra turi
turėti viską, kas būtina. Neverta piktnaudžiauti biopriedais – organizmui nėra
tas pats, iš kur pasiimti būtinų medžiagų. Štai aminorūgštys iš kiaušinių ar
pieno yra pasisavinamos 16 (!) kartų geriau, nei iš papildų. Taigi blogos
mitybos negalima kompensuoti tabletėmis ir kapsulėmis.
Liesas ir sotus
Gali pasirodyti, kad mažai kaloringos dietos norma 1500 kcal yra tiesiog
nežmoniška. Viena yra kentėti alkio kančias kelias savaites, kita – visą tą ilgą
gyvenimą, kurį norėtume nugyventi. Visgi „mažai kaloringa dieta“ ir „alkis“ – ne
tas pats. Valgydami „teisingus“ produktus, tokius kaip kruopos, žirniai,
daržovės ir vaisiai, galite prisivalgyti ir neviršyti 1500 kcal. O štai bandelių,
pyragėlių ir į juos panašių skanėstų, tam, kad pasijustumėt sotūs, teks
suvalgyti mažiausiai 3000 kcal.
Pagrindinis mažai kaloringos jauninančios dietos punktas: meniu turi būti gerai
apgalvotas ir įvairus. Nebijokite pabandyti kažko naujo. Ir visai ne dėl
linksmumo. Šiandien žinomos ne visos žmogaus ilgaamžiškumą nulemiančios
maistingos medžiagos, todėl kiekvienas naujas produktas yra naudingas, aišku,
jeigu nėra individualaus šio produkto netoleravimo. Monotoniškas maistas nepadės
atsikratyti papildomų kalorijų, o vitaminų ir mineralų tikrai ims trūkti. Tuo
labiau, kad dauguma jų – antioksidantai, tai yra aktyviai padedantys organizmui
išsaugoti jėgas ir jaunystę.
Teisinga pradžia
„Ilgos jaunystės“ svoris yra 10-25 proc. žemiau „natūralaus“ žmogaus svorio –
to, kuris yra jūsų fizinės formos pike – jaunystėje. Jei, būdamas 25 metų ir 170
cm ūgio, jūs sveriate, tarkim, 65 kg., tai suaugęs turėtumėte numesti svorį iki
58-60 kg. Bet mažinti svorį reiktų teisingai, ne per vienerius metus, priešingu
atveju apie ilgalaikį rezultatą net nesvajokite.
Nuo ko pradėti? Sumažinti kalorijas, bet daryti tai po žingsnelį ir protingai.
Vyrams mažai kaloringą dietą galima pradėti nuo 2000 kcal, o moterims – nuo 1800
kcal. Vieną kartą per 5-6 savaites galima padaryti „iškrovos dieną“.
Nekaltinkite savęs, jei prie šventinio stalo persivalgėte: svarbus bendras
savaitės arba mėnesio kalorijų skaičius. Tiesiog sumažinkite kitos dienos
kalorijų skaičių ir išlaikysite pusiausvyrą. Ir nepamirškite fizinių krūvių.
Neverta persistengti, bet judėti pagal savo amžiaus galimybes būtina.
Daržovės, vaisiai, riešutai, neskaldytos kruopos, ankštiniai, pieno produktai ir
jūros žuvis – tai kuo maitinasi tikrieji ilgaamžiai.
Siekiant norimo rezultato, geriausia jauninančios mažai kaloringos dietos
pradėti laikytis dar jaunystėje – kai tik baigiate augti. Tiesa, mažai kas jėgų
žydėjimo metu rimtai apie tai susimąsto. O be reikalo. Patrauklių „tuščių“
kalorijų (saldumynų ir gazuotų gėrimų) neigiamą poveikį pajusite tik po 30 metų.
Jaunystėje saldumynų (vos tik 100-125 kcal per dieną) atsisakymas prailgina
gyvenimą 2,5 metų. Tokia tad šiandien išgerto saldaus gazuoto gėrimo kaina.
Rekomenduojamas meniu:
Lengvi pusryčiai – neriebi varškė arba sūris, daržovių arba nesaldžių vaisių
salotos, pagardintos citrinų sultimis, košė be sviesto, druskos ir cukraus,
stiklinė šviežių sulčių arba arbatos puodelis.
Pietūs – didžiausiai dienos kalorijų ir pilnaverčių baltymų dalis: salotos,
šviežios daržovės, riešutai ir žalumynai, sultinys, karštas patiekalas – neriebi
mėsa, paukštiena su žolelėmis arba jūros žuvis.
Vakarienė – ne vėliau kaip 20 val.: daržovės, neskaldytų kruopų košė, nesaldus
sausainis, grūdų duona, pienas arba kefyras.