Naujagimis dar neturi jokio supratimo, kas yra asmuo. Jis dar nežino, kad jį
laikantis žmogus yra jo motina, ar, kad jį laikantis žmogus išvis yra nuo jo
atskiras. Bet jis yra patraukiamas ir susikaupia ties tavo veido vaizdu; jausmu,
kaip jis laikomas; tavo balso garsu. Dėl to, giliai viduje jis žino, kad
išgyvenimas priklausys nuo kažkieno kito, kas reguliariai tenkins jo poreikius.
Kažkas – tai reiškia TU.
Studijos parodė, kad vaikai gimdoje gali girdėti ir yra manoma, kad jie netgi
atpažįsta savo motinų balsą nuo pat gimimo. Tuo tarpu motinoms reikia laiko, kad
atpažintų savo vaiko verksmą ir dar ilgiau užtrunkama, kol išmokstama atpažinti,
ką jis reiškia. Alkis? Skersvėjis? Nuovargis?
Ankstyvieji mėnesiai jaunai mamytei yra didelis išbandymas, reikia tiek daug
išmokti, žinoti, nujausti… Jei tai tavo pirmasis kūdikis, tu jausies kaip ant
linksmųjų kalnelių – vieną minutę aukštai kaip aitvaras, kitą – giliausioje
nevilties ir nežinios duobėje, kamuojama nuovargio. Šiuo laikotarpiu yra
svarbiausia, ne kaip profesionaliai tu gali pakeisti vystyklus, bet kad nuolat
atsakytum į į savo vaiko poreikius, bei patenkintum savuosius.
Tu negali išlepinti kūdikėlio. Priešingai nei sakytų tavo mama ar senelė, tavo
kūdikėlis dar per mažas, kad „apsuktų tave ant savo mažojo pirštelio“ – tas
žavingas laikas dar tik ateis! Atsakydama į savo mažylio verksmą, tu ne
pasiduodi jo įtakai, bet suteiki jam švelnų rūpestį ir meilę. Kiekvieną kartą
tau tai darant, jis išmoksta pasitikėti, kad jo poreikiais bus rūpinamasi ir
ateityje.
Palikti verkiantį mažylį ilgesniam laikui pirmais keturiais jo gyvenimo
mėnesiais siekiant kad jis “po truputį priprastų palaukti” – nieko gero neduoda.
Kūdikis nemoka palaukti kol jis bus pamaitintas, kol tas laikas bus patogesnis
tau pačiai. Tai nepamoko jo vėl užmigti be dar vieno mamos pamylavimo, jos
balso. Neatsakymas į vaikučio poreikius jam parodo, kad nėra žmogaus, kam jis
rūpėtų, ir tuo metu jis jaučiasi bejėgis, negalintis pakeisti situacijos ir
galintis prieš tai protestuoti tik savo verksmu.
Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais disciplina neturi jokios svarbos.
Ankstyvosios savaitės dažnai būna nepastovios, visas gyvenimo ritmas pritaikomas
pagal kūdikio maitinimo ir miegojimo režimą. Per tris – šešias savaites tu
greičiausiai perprasi savo kūdikio poreikius ir lengviau nuspėsi kada ir ko jis
nori.
Tu negali priversti dviejų mėnesių kūdikio laikytis miego režimo, bet gali šiek
tiek reguliuoti maitinimo laiką. Iš kur žinoti ar kūdikis sotus? Jei iškart po
maitinimo jis verkia, gali būti kad jis vis dar alkanas ir jam reikia daugiau
pieno. Jei maitini mišiniais – pradėk stebėti, kiek tavo vaikas suvalgo
mišinuko. Ar vienu ar kitu atveju kūdikį reikia primaitinti, nes galbūt jam
reikia daugiau, nei kitiems jo amžiaus kūdikiams. Tarp trijų – šešių savaičių
dauguma kūdikių įpranta valgyti kas dvi – keturias valandas.
Dabar tu turi galimybę rinktis. Gali plaukti pasroviui, arba įpročius panaudoti
režimui formuoti. Spręsti tau. Jei tavo vaikas nori valgyti kiekvieną dieną tuo
pat metu, o ypač dažnai nakties metu, tu gali kiek pertvarkyti tai, pamaitindama
jį kiek ankščiau, kol intervalai taps lengviau įveikiami ir kūdikis pripras prie
tokio mitybos režimo. Pabandyk kūdikį pamaitinti 11 valandą vakaro, greičiausiai
tik apie 4 ryto ar net vėliau, jis vėl norės valgyti.
Kūdikiams reikia daug fizinio rūpinimosi, pradedant maitinimu, vystyklų keitimu,
maudymu, nuraminimu. Bet jiems taip pat reikia ir stimuliacijos. Jie dar negali
kalbėti, bet jiems labai patinka klausytis tavo balso ir žiūreti tau į veidą.
Stenkis kuo daugiau bendrauti ir neužilgo būsi apdovanota pirmąja šypsena.
Truputį vėliau išgirsi ir pirmąjį jo gugavimą, nes vaikas atsakys tau imituodmas
tavo skleidžiamus garsus.
Kas patinka tavo kūdikiui?
• Daugybė „butukų“ – kūdikis jaučia meilę.
• Artimas fizinis kontaktas – lietimasis, nešiojimas, nugarėlės glostymas,
masažavimas.
• Veidų stebėjimas – ankstyvosiomis savaitėmis žmogaus veidas yra geriausias
žaislas.
• Kilnojimas ir ritmiški judesiai.
• Muzika ir tavo balsas.
• Spalvotų raštų objektai, esantys pakankamai arti, ypač judantys.
Taip, tu esi mama ir dabar apie vaikutį sukasi visas tavo pasaulis, bet tinkamai
sutvarkius dienotvarkę ir pasidalinus darbus bei vaikučio priežiūrą, nepamiršk,
kad laiko reikia skirti ir saviems poreikiams.
Keletas patarimų tau pačiai:
• Pasinaudok, kiekviena galimybe pailsėti. Pamiegok, kol vaikas miega.
• Tęsk įprastinę veiklą, bet nepersistenk siekdama tobulybės buityje.
• Paprašyk pagalbos iš aplinkinių – partnerio,draugų, mamos, bet ko kas galėtų
padėti gaminant maistą, apsipirkinėjant ir t.t.
• Skirk šiek tiek laiko tau svarbiems žmonėms – partneriui ar kitiems vaikams –
kad nutrauktum bet kokius kylančius nuoskaudos ar pavydo jausmus.
• Dalinkis kūdikio pareigomis – maudymu, sauskelnių keitimu.
• Vėl pasijusk savimi. Palepink save. Jei pavargai, esi suirzusi ir jautiesi
nepailsėjusi – nueik į kirpyklą ar pas draugę.