+0
-1
-1
Medus – paprastas, bet stebuklingas vaistas

 Medus – paprastas,
bet stebuklingas vaistas

Apie
medaus gydomąsias galias žinoma jau nuo seno. Senovės graikai tikėjo, kad šis
saldėsis jaunina ir suteikia jėgų. Buvo manoma, jog Olimpo dievams nemirtingumą
teikia medaus ir pieno mišinys. Egiptiečiai medų naudodavo balzamavimui,
žinodami, kad šis ilgiau išlaikys audinius jaunus. Na o mūsų protėviai baltai
medumi ne tik vaišinosi bei gydėsi, bet net meldėsi medaus ir bičių devei
Austėjai.

Kodėl
saldus tąsus gardumynas per visą žmonijos istoriją sulaukė tiek dėmesio? Dėl
savo unikalių cheminių savybių!
Meduje randama alkaloidų, fermentų, apie 30 aminorūgščių, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, natrio,
magnio, geležies, ličio ir gausybės kitų), vitaminų (B1, B2, B6, C, PP ir kitų), ir daug kitų
žmogaus organizmui būtinų medžiagų. Tam tikros cheminės medaus savybės padeda
reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą,
gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda
virškinimui.

Dabartiniai
modernūs bitininkai siūlo įvairiausius medaus mišinius su vaistažolėmis, prieskoniais,
uogomis, kakava. Tai – puiki išeitis, jei Jums ar vaikui nepriimtinas įprasto
medaus skonis. Iš natūralių medžiagų pagamintas medaus ir kakavos mišinys
suvilios bet kurį smaližių. O kur dar medus su pipirmėtėmis, graikiniais
riešutais, cinamonu… Jei tokie mišiniai jūsų nežavi, galite rinktis iš
begalės natūralaus, neapdoroto medaus rūšių – nuo tradicinio liepžiedžių iki
egzotiškojo manuka. Tik prisiminkite, kad skirtingų medaus rūšių savybės bei
skonis skiriasi.

Liepų medus

Šviesiai
geltononos spalvos, maloniai švelnaus skonio, kvepiantis liepomis. Susicukravęs
tampa šviesus, beveik baltas, tačiau jo gydomosios savybės nuo to nepakinta.
Šis medus mėgstamas daugelio smagurių. Gydo nuo visų peršalimo ligų: anginos,
slogos, bronchito, faringito bei laringito. Taip pat naudojamas kepenų, inkstų,
virškinimo ligoms palengvinti. Juo galima gydyti ir odos problemas,
pūliuojančias žaizdas, užkrėtimus. Liepų medų patartina valgyti tiems, kurie
sunkiai užmiega, turi nerimo sutrikumų, nepagrįstos baimės jausmą. Jis ramina
ir atpalaiduoja.

Liepų
medus užgertas liepžiedžių arbata – puikiausias vaistas nuo karščiavimo. Jis
skatina prakaitavimą, valo organizmą, slopina kosulį. Gerai gydytis liepų
medumi susirgus, tačiau dar geriau – valgyti jo visus metus ir nesirgti. Ši
medaus rūšis ypatingai stiprina imunitetą.

Grikių medus

Grikių
medus yra tamsiai pilkšvas ar rudas, aštraus specifinio kvapo, aitroko skonio. Kai
kuriems grikių medus smirdi ir yra neskanus. Tačiau mėgėjai teigia, kad jis
labai pagardina kavos, pieniškos sriubos ar kepsnių skonį.  Be to, pasižymi puikiomis gydomosiomis
savybėmis. 

Kitaip
nei daugelis medaus rūšių, šis ne migdo, o tonizuoja, „pažadina“ organizmą. Jo nepatartina
naudoti vakare. Tačiau šaukštelis šio medaus ryte bus nepamainomas, jei
jaučiate nuovargį ir silpnumą. Grikių medus turi daugiau baltymų bei geležies,
nei kitos medaus rūšys, todėl labai tinka sergantiems mažakraujyste, vaikams su
silpna sveikata ir prasta imunine sistema. Jis taip pat efektyviai reguliuoja
hormonų pusiausvyrą, todėl tinka paaugliams, moterims, išgyvenančioms klimakso
nepatogumus.

Žmonėms,
sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis dažnai išrašomi preparatai, turintys
cheminės medžiagos rutino. Šiuos preparatus be vargo pakeičia grikių medus –
tikra rutino bomba. Jis rekomenduojamas norint sumažinti infarkto, vėžio  bei Alzhaimerio tikimybę.  Bene naujausia atrasta šio medaus savybė –
kaulinio audinio stiprinimas. Po traumos ar lūžio vartodami šį medų
paskatinsite audinių regeneraciją.

Pienių medus

Tai
– pavasarinis, švelnaus skonio, šviesus medus. Jis greit ir stipriai
kristalizuojasi (sukietėja), todėl pienių medų patariama kartą per dieną
pamaišyti, kad būtų skanesnis, kvapnesnis ir minkštesnis. Šis saldėsis labai
vertinamas dėl organizmą valančių savybių – gerina kepenų bei inkstų darbą.

Beja,
pienių medaus sirupo galite pasidaryti ir namuose. Šį receptą žinojo dar mūsų
močiutės. Pienių medaus sirupu gardindavo blynus, kepinius, dėdavo į arbatą.
Šiemet jo jau nepasigaminsite, tačiau receptą galite išsaugoti iki kito
pavasario. Tuomet saulėtą dieną prisiskinkite pilnai prasiskleidusių pienių
žiedelių be kotų. Namuose gerai išpurtykite, apžiūrėkite, kad neliktų vabalelių
ar nešvarumų. Apie 300
g. (dvi pilnas saujas) žiedų užpilkite 1 litru vandens ir pastatykite virti ant lėtos ugnies visą
valandą. Retkarčiais pamaišykite. Ataušusią masę uždenkite ir palikite stovėti
per naktį. Ryte perkoškite per sietelį ir nusunkite, vėl padėkite virti. Į
skystį supilkite 1 kg.
cukraus ir pusės citrinos sulčių, viską gerai išmaišykite ir virkite ant lėtos
ugnies 1-2 valandas.
Kuo ilgiau virsite, tuo tirštesnis bus sirupas. Tikroji jo konsistencija
pasirodys tik ataušus. Išvirę supilstykite į stiklainėlius ir mėgaukitės.

Manuka medus

Ko
gero mažiausiai Lietuvoje žinoma rūšis. Skonis neįprastas, bet malonus. Šį
egzotišką medų bitės surenka iš Naujojoje Zelandijoje augančių arbatmedžių
krūmų. Jo galite nusipirkti tik specializuotose parduotuvėse. Tiesa, tai labai
brangus malonumas. Šis medus padeda užgyti žaizdoms ir opoms, nuslopina
uždegimą, gydo skrandžio ligas. Manuka pasižymi antibakterinėmis,
antigrybelinėmis, antivirusinėmis ir dezinfekuojančiomis savybėmis. Be to, jos
nepakinta net aukštoje temperatūroje. Vis populiariau darosi Manuka medų
naudoti namuose gaminamoje kosmetikoje. Bandžiusios kalba, jog poveikis
stebina.

Medus sveikatai ir grožiui

Gydytis
medumi reikia ne susirgus, o visus metus. Idealiausia jį vartoti kaip maisto
priedą – porą šaukštelių per dieną prieš valgį. Taip ne tik suteiksite
organizmui reikalingų vitaminų ir mikroelementų, bet ir pagerinsite virškinimo
darbą. Nuolat vartojamas medus bus geriausias skydas, ginantis imuninę sistemą.

Medus
– puikus pagalbininkas puoselėjant grožį. Pirtyje išsitepkite kūną medumi,
išsuktu su grietine ir pamasažuokite. Rezultatas – minkšta ir glotni oda. Jei turite
spuogelių, gydykite juos medaus ir cinamono kauke (sumaišyti lygiomis dalimis, tepti ant
veido ir palaikyti 20 minučių).
Susukristalizavęs medus ir kava – idealiausias anticeliulitinis šveitiklis. Pieno,
medaus ir kiaušinio kaukė atgaivins sausą ir suvytusią veido bei dekolte odą.
Plaukus palepinkite medaus ir kiaušinio trynio kauke.

Nepiktnaudžiaukime ir neapsinuodykime!

Sakoma, jog kiekvienas vaistas gali
būti ir nuodas. Taip pat yra ir su medumi. Būtina žinoti, kaip teisingai
vartoti medų ir juo neapsinuodyti. Visų pirma, neužgerkite didelio medaus
kiekio šaltu vandeniu. Tuomet išsiskiria peroksido rūgštis, kuri nuodija žmogaus
organizmą. Gali prasidėti pykinimas, vėmimas, galvos skausmas. Apskritai, medų
geriausia vartoti užgeriant mažais gurkšneliais šilto vandens ar arbatos. Mat
su šaltu vandeniu vartojamas medus padidina skrandžio rūgštingumą.

Nelaikykite medaus šviesioje, karštoje
patalpoje, pavyzdžiui, vasarą ant palangės. Kaitinant medų aukštesnėje kaip 30 laipsnių temperatūroje
išsiskiria kenksmingos medžiagos, kurios pakeičia medaus savybes. Jis  susisluoksniuoja, pajuoduoja, suyra gydomąjį
poveikį turintys elementai, atsiranda rūgštokas skonis.  Jei pajutote, kad medus rūgštelėjęs ir sukritęs
į sluoksnius, nevalgykite jo – galite apsinuodyti.