Daugėja odos vėžiu sergančių jaunų žmonių

Medikai pastebi, kad moterims rizika susirgti odos vėžiu yra du kartus didesnė nei vyrams. Galbūt tai susiję ir su moterų pomėgiu ilgiau lepintis saule. Nors melanoma sudaro vos 5 proc. visų odos vėžio atvejų, mirtys nuo melanomos sudaro 71 proc. mirčių nuo visų odos navikų. Tarp 30-35 metų amžiaus moterų tai antras pagal dažnumą mirtį sukėlęs vėžys po krūties vėžio.Rizikos grupėje taip pat atsiduria šviesios, greitai nudegančios odos savininkai, raudonplaukiai, mėlynakiai, turintys daugiau nei 100 apgamų, mėgstantys atostogauti šiltuose kraštuose ne sezono metu, smarkiai nudegę saulėje, ypač vaikystėje, turintys giminaičių, kurie sirgo odos vėžiu, pagyvenę žmonės.Pasak VUL Santariškių klinikų Dermatovenerologinio centro direktorės, Euromelanomos komiteto koordinatorės, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės doc. Matildos Bylaitės, saulė sukelia ir ilgalaikį pavojų odai, į kurį mes kreipiame per mažai dėmesio. Odos vėžio rizika didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai būname saulėje ir, kaip dažnai oda nudega saulėje. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį ir būti atsargiems, žinoti kaip apsisaugoti nuo žalingų ultravioletinių spindulių, ypač vykstant ilsėtis į šiltus kraštus.Kauno klinikų doc. Daivos Jasaitienės teigimu, 20-30 proc. pacientų, kurie apsilanko pas dermatologus, yra onkologiniai, t. y. ant odos turi vienokių ar kitokių vėžinių darinių. Kasmet nustatoma apie 2 tūkst. odos vėžio bei apie 200 melanomų – pavojingiausios odos vėžio rūšies – atvejų. Nors apie 80 proc. odos vėžių išgydoma, visgi kasmet nuo šios ligos miršta apie 150 žmonių – apie 100 nuo melanomų, o likę – nuo kitų odos vėžio rūšių. Taigi nors melanoma odos vėžių statistikoje užima ne pačią aukščiausią vietą, mirtingumas nuo jos yra itin didelis, o per pastaruosius du dešimtmečius melanomų susirgimų skaičius išaugo net du kartus. Ypač sparčiai jis auga tarp jaunų žmonių.Pasak statistikos, 75 proc. atvejų melanoma yra mirtina liga, tačiau jei ji laiku diagnozuojama, pagydoma net 97 proc. atvejų. Jei melanoma diagnozuojama nepasiekusi 1 mm gylio, kaip teigė VU onkologijos instituto medikas dr. Viktoras Sidorovas, 94 proc. pacientų išgyvena iki 10 metų. Aptikus gilesnę melanomą išgyvenamumas sumažėja iki 35 proc. Kaip atrodo pavojingi apgamai, medikai žino: pavyzdžiui, apgamas yra asimetriškas, nelygių kraštų, netolygi jo spalva, jis nepanašus į visus kitus. Tačiau gydytojas pastebi, kad daugėja netipinių melanomų, kai plika akimi apgamas atrodo visiškai normalus ir nepavojingas. „Būtent todėl, prieš šalinant apgamą dėl kosmetinių priežasčių, būtina pasitarti su specialistais. Mat netinkamai pašalintas pavojingas apgamas vėliau gali pridaryti rimtų bėdų“, - įspėjo pašnekovas.

Kūnui reikia golfo kamuoliuko dydžio kremo kiekio

Paprastas odos vėžys paprastai atsiranda atvirose kūno vietose, net 80 proc. atvejų – ant veido ir kaklo. Paprastai tai didėjanti rausva dėmelė, galinti tapti opa. Jei žaizdelė neužsitraukia apie 2 mėnesius, būtina kreiptis į specialistus. Melanoma gali atsirasti bet kur, kadangi jos atsiradimui daug įtakos turi ir genai. „Melonoma gali vystytis tiek iš senų, tiek iš naujų apgamų, todėl ji ir yra tokia klastinga. Kartais ji gali išsivystyti per kelis mėnesius, tačiau dažniausiai žmonės ją ant savo kūno nešiojasi 5-8 metus. Odos vėžys neskauda, o sukelia tik vizualinius pakitimus, dėl kurių žmonės neskuba pas gydytoją. Būtent todėl turime daug užleistų atvejų. Kartais žmonės vis dar klaidingai įsitikinę, kad apgamo geriau nejudinti, todėl nesikreipia į specialistus. Tai mitas. Šiandien, esant modernioms diagnostikos priemonėms, nusikaltimas sirgti odos vėžiu“, - sakė M. Bylaitė.Dermatologė teigia nedraudžianti būti saulėje ir negadinti sau atostogų, visgi pataria vengti saulės bent jau nuo 11 iki 15 val., kai ji pavojingiausia. Taip pat specialistė pabrėžia, kad veiksmingiausia apsaugos priemonė, kad ir kokios diskusijos vyktų, išlieka ta pati – kremai nuo saulės.„Dėl šių kremų nuolat verda diskusijos. Teigiama, kad jie patys sukelia vėžį. Tačiau dabar, kai aparatūros dėka galima nustatyti, kaip žmonės jais tepasi, išsiaiškinta, kad neištepamas visas kūnas. Kremai tepami lopais, todėl ir apsauga abejotina. Dar vienas svarbus pastebėjimas, kad jais tepamasi per retai – tik einant į paplūdimį“, - aiškino M. Bylaitė.„Kūnui reikia maždaug golfo kamuoliuko dydžio kremo kiekio. Jei žmogus jo užsitepa mažiau, atitinkamai mažėja apsauginis sluoksnis bei laikas, kurį galima saulėje praleisti saugiai“, - antrino V. Sidorovas.Taip pat kremo veiksmingumas mažėja, jei dažnai maudomės, voliojamės smėlyje ir pan. Atsižvelgdami į tai, kad žmonės kremo tepasi nepakankamai, dermatologai Lietuvos klimato sąlygomis rekomenduoja veidui ne mažesnio kaip 50 SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) kremą, kūnui – 20-25. Šiltuosiuose kraštuose kūnui reikėtų kur kas stipresnio kremo. Norint sužinoti, kiek laiko kremas veiks, SPF skaičių reikia padauginti iš 10 ir iš gauto laiko atmesti maždaug 30-50 proc. - kremo naudojimo klaidoms (kai jis tepamas jau paplūdimyje, o ne prieš pusvalandį, užsitepamas per plonas sluoksnis ir pan.). Anot mediko, reikėtų rinktis kremus tik su fizikiniais filtrais. Paprastai tai būna cinko oksidas arba titano dioksidas. Pastarieji, skirtingai nuo cheminių filtrų, labai retai sukelia alergiją, nepraeina pro odos epidermį, todėl neturi odai biologinio poveikio. Anksčiau šie kremai ant odos palikdavo balkšvą atspalvį, tačiau šiuolaikinės technologijos padarė juos patogesnius.Dėmesys bus skiriamas šiltųjų karštų mėgėjamsPer tris pirmąsias Euromelanomos dienos akcijas Lietuvoje buvo patikrinti 3827 pacientai, iš kurių apie 100 žmonių įtarta odos melanoma, apie 150 pacientų – odos vėžys (plokščialąstelinis ir bazalinių ląstelių), beveik 300 aptikti atipiniai apgamai, kuriuos patarta šalinti.Išankstinė registracija į šiuometinę akciją vyks gegužės 2 – 3 d. nuo 9 val. iki 16 val. tel.: 8 800 200 65; 8 800 200 66. Pati akcija vyks gegužės 9 d. Jos šūkis – „SOS: Saugok odą saulėje! – skirtas žmonėms, vykstantiems atostogauti į šiltuosius kraštus.„Deja, kol kas yra taip, kaip yra. Turime tik dvi linijas, todėl visi tikrai neprisiskambins. Patirtis rodo, kad vienu metu skambina net 16 žmonių. Tačiau mes visada sakome, kad ši akcija prevencinė, o pasitikrinti apgamų nemokamai ir be gydytojo siuntimo pas dermatologą galima visus metus. Taigi per vieną dieną visų norinčiųjų tikrai nespėsime patikrinti, tačiau galima užsiregistruoti ir kitu metu. Mes bangas keliame pavasarį todėl, kad odą apsižiūrėti geriausia prieš atostogas ir po jų, o vasara, žinia, yra atostogų metas“, - kvietė M. Bylaitė.Šiais metais Euromelanomos dienos labdaringoje akcijoje sutiko dalyvauti apie 50 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų įvairiose Lietuvos vietose. Užsiregistravusiems žmonės bus parinkta įstaiga, esanti arčiausiai jų gyvenamosios vietos.

 

Melanoma – antra jaunų moterų mirties priežastis po krūties vėžio

Odos ligos