Žiemą – gripas, vasarą – žarnyno infekcijos. Kiekvienas sezonas turi savų
specifinių ligų. O viena universaliausių priemonių nuo jų apsisaugoti – asmeninė
higiena.
Ne paslaptis, kad net tokį paprastą, kasdien kartojamą veiksmą, kaip rankų
plovimąsi, dauguma žmonių, ypač vaikų, atlieka netaisyklingai.
Kol kūdikio rankučių švara rūpinasi mama ar tėtis – viskas gerai. Bet vos
mažylis paaugęs išmoksta plautis rankas pats – higienos taisyklės kapituliuoja.
Vienas vos kyšteli rankas po vandens srove ir jau džiaugiasi, kad jos švarios,
kitas stovi prie kriauklės net kelias minutes, žaidžia vandens čiurkšle, aptaško
viską aplinkui, bet taip ir nepastebi, kad šalia vandens čiaupo esama dar ir
muilo. Na, o trečiam tenka po dešimt kartų per dieną priminti, kad apskritai
reikia plautis rankas.
Taigi nepakenks, jei dar kartą savo mažiesiems pakartosite, kaip iš tikrųjų
reikia taisyklingai plautis rankas:
1. Rankos sudrėkinamos drungnu vandeniu.
2. Užsukus vandens čiaupą delnai pamuiluojami, o tada, padėjus muilą, kruopščiai
išmuiluojamos abi plaštakos, rūpestingai patrinant jas vieną į kitą, suneriant
pirštus, kad muilo patektų ir į tarpupirščius, brūžinant įvairiomis kryptimis.
3. Muiluotos rankos trinamos viena į kitą apie 20 sekundžių. Vaikui bus
paprasčiau, jei pamokysite plaunantis rankas padainuoti 1 posmelį paprastos
dainelės – kad ir „Du gaideliai“. Taip mažyliui bus lengviau orientuotis, kiek
laiko reikia plautis rankas.
4. Rankos nuprausiamos po tekančiu vandeniu.
5. Metas švarias rankas kruopščiai nušluostyti rankšluosčiu. Jei esate ne
namuose ir tenka naudotis viešuoju tualetu, paraginkite mažylį naudotis ne rankų
džiovintuvu, o popieriniu rankšluosčiu ar servetėle. Mat šiltą orą pučiančiuose
džiovintuvuose susidaro palanki terpė veistis bakterijoms, kurios įjungus
prietaisą kaipmat pasklinda ant rankų.
Beje, visi vaikai žino, kad rankas būtina plautis kaskart grįžus iš lauko, prieš
valgį ir pasinaudojus tualetu. Tačiau ne pro šalį jiems priminti ir kitas
situacijas, kada rankų prausimo procedūra taip pat būtina:
• Jei vaikas padėjo jaunesniam broliukui ar sesutei nueiti į tualetą ar ėjo į
tualetą palaikydamas kompaniją draugui;
• Pabendravus su sergančiu žmogumi, ypač jei su juo teko sveikintis paduodant
ranką;
• Kaskart išsišnypštus nosį, nusičiaudėjus ar nusikosėjus (tai ypač aktualu
gripo ir kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų sezono metu);
• Kaskart pažaidus su gyvūnu ar netgi palietus jo maistą, priežiūros reikmenis;
• Išnešus šiukšles;
• Prieš liečiant žaizdą (pvz. ruošiantis klijuoti ant jos pleistrą ar tepti
gydomuoju tepalu) bei iškart po to, kai ji buvo sutvarkyta.