Nors visos žinome, kad metams bėgant nejaunėjame, klimakterinis laikotarpis dažnai užklumpa netikėtai. Greičiausiai taip atrodo todėl, kad nesąmoningai stengiamės apie tai negalvoti, manydamos, kad tai dar labai toli. Ir, pajutusios pirmuosius naujo laikotarpio – klimakso – ženklus, neretai pasimetame, nebežinodamos, kaip elgtis, kad gyvenimas nepasidarytų nemielas, pradedame abejoti, gal kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu nepakankamai rūpinomės savimi. Apie visas abejones, kurios pradeda kankinti moteris šiuo metu, paprašėme papasakoti KMUK Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojo akušerio-ginekologo Heraldo Stankevičiaus.

Kas tai yra menopauzė ir kada ji prasideda?

Pirmiausia norėčiau pastebėti, kad pastaruoju metu klimakterinį laikotarpį rekomenduojama vadinti menopauzine pereiga (MP). Tai – pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios. Jo metu įvyksta didžiuliai pokyčiai: nuo vaisingumo iki dalinio ir visiško nevaisingumo, nuo reguliarių mėnesinių iki visiško jų nebuvimo, nuo normalios kiaušidžių veiklos ir ovuliacijos iki ovuliacijos sutrikimų. O menopauzė yra retrospektyviai nustatyta paskutinių savaiminių mėnesinių data, praėjus 12 mėnesių nuo jų susilaikymo.

Nepaisant aktyvaus gyvenimo būdo, nuolat patiriamo streso, amžino skubėjimo, stimuliuojamojo poveikio visam organizmui, šiuolaikinėms moterims menopauzė įvyksta tuo pačiu metu, kaip ir mamoms ar močiutėms. Jau kelis šimtmečius menopauzės amžius nesikeičia, nors moterų gyvenimo trukmė ilgėja.

Kokie požymiai būdingi MP?

MP simptomai yra įvairūs. Atsižvelgiant į tai, kada atsiranda, simptomai skirstomi į ankstyvuosius, tarpinius ir vėlyvuosius. Ankstyvųjų simptomų nustatoma 85 proc. MP amžiaus moterų. Jie paprastai prasideda perimenopauzės metu ir gali moteris varginti 10–20 metų: karščio pylimas, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas, širdies plakimas, šaltkrėtis, psichologiniai sutrikimai – depresija, dirglumas, miego, atminties sutrikimai ir kt. Tarpinių simptomų grupė susijusi su šlapimo ir lytinių organų senėjimu: makšties sausmė, nenumaldomas noras šlapintis, skausmingi lytiniai santykiai, taip pat odos problemos – jos išplonėjimas, raukšlėjimasis, sausi ir retėjantys plaukai, lūžinėjantys nagai ir kt. Vėlyvųjų simptomų grupei priklauso pomenopauzinė osteoporozė, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, Alzheimerio liga.

Kas nutolina menopauzę?

Nustatyta, kad gimdžiusioms moterims menopauzė įvyksta kiek vėliau. Taip pat sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas atitolina menopauzę. Jų vartojimo metu kiaušidės būna „paliekamos ramybėje“, jos nedirba. Yra aišku, kad menopauzės laikas priklauso nuo rasės: juodaodėms ji įvyksta anksčiau, azijietėms ji atsiranda vėliau nei baltosios rasės moterims (JAV duomenimis, menopauzės vidurkis – apie 51 m.)

Kokie veiksniai lemia menopauzės laiką ir MP simptomų sunkumą ?

·   Paveldėti genai nulemia įvairias ligas, taip pat ir menopauzę. Jei jūsų mamai menopauzė buvo ankstyva, didelė tikimybė, kad ji anksčiau įvyks ir jums. Todėl gimdymus planuokite anksčiau, nes, anksčiau pasibaigus menstruacijoms, pastoti nebegalėsite…
·   Įvairios sunkios ligos, kurios gali pakenkti reprodukcinei sistemai – širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, skydliaukės, antinksčių ligos, kepenų funkcijos nepakankamumas, inkstų funkcijos nepakankamumas, reumatinės ligos, antifosfolipidinis sindromas ir kt.
·   Ginekologinės ligos ir operacijos pakenkiančios kiaušides, pvz., endometriozė ir jos chirurginis gydymas.
·   Rūkymas paankstina menopauzę 1–2 metais.
·   Onkologinių ligų gydymas radioterapija, chemoterapija, sunaikina kiaušides ir sukelia menopauzės nulemtus pokyčius.
·   Nutukusios moterys, be abejonės, šį laikotarpį išgyvena sunkiau.
·   Aplinka, oras ir maistas, vandens švarumas. Toksinai, esantys aplinkoje, ore, maiste, vandenyje, turi įtaką endokrininės reprodukcinės sistemos funkcijai.

Kaip palengvinti MP?

Teisingas darbo ir poilsio organizavimas, pakankamas fizinis krūvis, sveika mityba ir su ja susijęs normalus kūno svoris padeda lengviau pergyventi šį laikotarpį. Žalingų įpročių atsisakymas turi didelę reikšmę sveikatai. Rekomenduojama nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais, riboti kavos ir kt. kofeino turinčių gėrimų vartojimą. Jei aukščiau minėti veiksniai nepadeda išspręsti klimakso problemų, tikslinga skirti gydymą.
 

Gydytoja rezidentė Sandra PUTRŪNAITĖ   Menopauzinė pereiga – naujas gyvenimo laikotarpis