Puolėte į paniką kai pirmą kartą išvydote savo vaiką vaikštantį per miegus?
Antrą kartą pasistenkite likti rami!
Lunatikuoti pasitaiko daugeliui: kalbėjimas, riksmai, verkimas per miegus,
judesiai kojomis ar rankomis – visa tai liudija, kad žmogus tarsi ne iki galo
užmigo. Vaikai ir paaugliai lunatikuoja dažniau, nei suaugusieji. Jų
savireguliacijos mechanizmas išsivystęs silpniau, o stresus jie išgyvena
stipriau. Paprastai suaugus lunatizmas praeina, dauguma vaikų jį tiesiog išauga.
O kai kurie vis dėlto kartkartėmis ir toliau sėkmingai pasikalba per miegus.
Ką gi daryti, jei jūsų vaikas naktį atsikėlė ir ėmė miegodamas vaikščioti?
* Nesibaiminkite. Nors vaizdas, tiesą sakant, skirtas ne silpnų nervų
žiūrovams. Ypač jei nesate pratęs: akys atmerktos, žmogus atlieka įvairius
judesius, vaikšto, ką nors veikia, kartais visai rišliai kalba ir netgi
atsakinėja į jūsų klausimus. Tačiau, skirtingai nei zombiai kino filmuose,
tokios būsenos žmogus taikus ir paklusnus – visas komandas supranta paraidžiui
ir neatsikalbinėdamas jas vykdo. Beje, psichologai tvirtina, kad tokios būklės
žmogus maksimaliai pasiduoda įtaigai – jis jau yra paniręs į hipnozę. Tačiau
verčiau atsisakyti pagundos „užprogramuoti“ savo vaiką stropiam mokslui ar
paklusnumui – sunku prognozuoti, kaip tokie hipnozės seansai jam atsilieptų
vėliau.
* Nuraminkite kitus vaikus, jei jų yra šalia. Paaiškinkite jiems, kad
nieko baisaus nenutiko. Elkitės pasitikėdama savo jėgomis, parodykite, kad
valdote padėtį. Vėliau, kai viskas nurims, paaiškinkite išsamiau, kaip vaikams
elgtis kitą kartą – reaguoti ramiai, paragini per miegus vaikštantį žmogų grįžti
į savo lovą ir miegoti.
* Užtikrinkite lunatiko saugumą. Sakoma, kad vienintelis žmogus, kuriam
lunatikas gali pakenkti – tai jis pats. Nors jo akys ir atmerktos, o judesiai
atrodo sąmoningi, iš tikrųjų žmogus sapnuoja. Jis nepastebės, pavyzdžiui,
ištemptos virvės, langas jam gali pasirodyti kaip durys, jis gali užsimesti ant
savęs kokį sunkų daiktą, kitaip susižeisti. Jei jūsų atžala jau ne kartą yra
vaikščiojęs naktimis, pasirūpinkite jo saugumu naktį: nakčiai langus
uždarinėkite, iš kelio pašalinkite daiktus, už kurių galima užkliūti. O jei pati
užklupote savo vaiką vaikštant per miegus, geriausia, ką galite padaryti – tai
palydėti jį iki lovos ir paguldyti miegoti. Nežadinkite jo. Jei vaikas verkia,
priešinasi jūsų veiksmams ar dar kitaip reiškia nerimą – švelniai jį nuraminkite.
Jei vaikas dar per mažas, kad į situaciją pažvelgtų su jumoru, ryte geriau nė
nepasakokite, ką jis veikė naktį, nes kitą vakarą jis gail pradėti bijoti
užmigti.
* Laisvę emocijoms! Dažniausiai vaikai lunatikuoja patyrę stiprius
išgyvenimus – tiek liūdnus, tiek džiugius. Nepakankamas miegas, pilna šlapimo
pūslė, pasikeitusios gyvenimo aplinkybės ir atsiradę pašaliniai triukšmai
padidina eilinio priepuolio riziką. Todėl pasistenkite, kad jūsų vaikas išlietų
savo emocijas dieną, kad jų nebeliktų nakčiai. Geriausia jei prieš miegą vaikas
imasi kokios ramios, poilsiui tinkamos veiklos. Fiziniai krūviai, protinė veikla,
televizorius ir kompiuteris prieš pat miegą jam – ne į naudą.
* Tyla ir jaukumas. Miego metu vaiko kambaryje turėtų būti tylu – net
pernelyg girdimas už sienos einantis televizorius gali išprovokuoti vikščiojimą
per miegus. Likus pusvalandžiui iki miego galite pasiūlyti išgerti šilto pieno,
o prieš pat miegą priminkite, kad nueitų į tualėtą.
Ir nepamirškite, jog vaikų lunatizmas dar tikrai neparodo, jog jūsų adžala turi
psichologinių problemų. Šiek tiek kantrybės – ir tikriausiai viskas savaime
praeis.