MĖSA
Mėsa yra dažniausiai naminių gyvulių audiniai naudojami
maisto gaminimui, sumedžiota mėsa valgoma rečiau, ir tokią gyvulių mėsą, prieš
paruošiant valgymui reikia patikrinti. Yra daug mėsos rūšių, kurių kiekviena
turi savybių padedančių mūsų organizmui gauti reikalingų maisto medžiagų ir net
vitaminų.
Mėsos rūšys
Naminių žinduolių mėsai priklauso jautiena, aviena,
kiauliena ir veršiena.
Paukštiena –
vištiena, kalakutiena, antiena, žąsiena.
Laukiniams
žinduoliams priklauso briediena, šerniena, stirniena.
Dar
yra mėsos imitacijos, tokios kaip dirbtinė ir sojos mėsa.
Mėsoje yra didelė riebalų koncentracija, mažai
angliavandenių, tačiau joje taip pat gausu baltymų, amino rūgščių, reikalingų
organizmui, cinko, vitamino B12. Žinoma, piktnaudžiauti mėsa nereikėtų, jos
valgyti užtektų 3-4 kartus per savaitę.
Šiuo metu, užėjus sveikos mitybos bangai, medikai teigia,
kad ilgai vartojant raudoną mėsą didėja rizika susirgti vėžiu ir netgi įtakoti
DNR pakitimus. Raudonos mėsos vartojimas be saiko gali paskatinti plaučių,
storosios žarnos, kepenų, stemplės vėžį. Sergantiems ateroskleroze, mėsa
nerekomenduojama, ypač riebi. Tačiau dėl įvairių mėsos rūšių galima rinktis
mažai riebią mėsa, pavyzdžiui kalakutieną ar vištieną.
Kiaulieną visi įsivaizduojame kaip riebų, kaloringą mėsą,
tačiau kiauliena yra lengviausiai įsisavinama organizmo ir savo maistinėmis
savybėmis pranoksta kita mėsos rūšis. Kiaulienoje yra gausu B grupės vitaminų,
t.y. B1, B2, B3, B6, B12. Šios mėsos rūšies nereikėtų vengti, nes pačioje
kiaulienoje ir jos taukų sudėtyje yra dvigubai mažiau cholesterolio negu
kiaušinyje ar grietinėlės svieste. Tačiau vertėtų žinoti, kad sergant kepenų
tulžies latakų uždegimu ir ateroskleroze kiaulienos taukų vartoti draudžiama.
Žmonėm, kurie skundžiasi skrandžio sutrikimais turėtų
valgyti vištieną. Vištienoje gausu žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų
aminorūgščių (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino,
treonino), kuris skatina ląstelių atsinaujinimą. Ši mėsa lengvai virškinama,
todėl naudinga augantiems vaikams, sportuojantiems ir žinoma, protinį darbą
dirbantiems žmonėms. Tačiau išvirus vištieną, nederėtų naudoti vištienos
sultinio tiems, kurie turi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą, nes ji
skatina skrandžio sulčių gamybą. Jei organizme sulėtėjusi fermentų gamyba,
valgykite vištų skrandelius.
Jei norite organizmą prisotinti baltymų, rinkitės
triušieną. Šioje mėsoje riebalų tik 9% ir ji vertinama kaip naudingiausias ir
turtingiausias produktas organizmui pagal tai kiek joje yra nesočiųjų rūgščių.
Triušiena vertinga tuo, kad beveik nesukelia alerginių reakcijų, todėl tinka
mažiems, sergantiems alergija vaikams. Imuninę sistemą stiprina triušio
kepenys, todėl prasirgus kokia nors liga, galima organizmą atstatyti būtent šia
mėsa.
Vyresnio amžiaus žmonėms labiausiai tinka avies mėsa, nes
joje mažai cholesterolio ir ji tinka diabetinakms. Avienoje yra gausu fluoro,
kuris apsaugo dantis nuo ėduonies ir ji stimuliuoja kasos veiklą.
Jaučiant geležies trūkumą, rekomenduojama jautiena. Joje
daug geležies, kuri naudinga esant anemijai. Prisiminkite, kad seno gyvulio
mėsa įsisavinama sunkiau nei jauno. Pati jautiena iš savęs yra kieta mėsa, todėl
pasirinkus seno gyvulio mėsą ji gali būti dar kietesnė.
Kaip atskirti
kokybišką mėsą
Perkant mėsą, kokybę parodo gaminio rūšis. Gaminiai
skirstomi į aukščiausią, pirmą ir antrą rūšis. Rūšis priklauso nuo mėsos
mitybinės vertės ir kokybės.
Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai pagaminti tik iš mėsos
žaliavos nenaudojant gyvulinės ir augalinės mėsos pakaitalų, mitybinė vertė
aukštesnė už pirmos ar antros rūšies mėsos produktus.
Pirkdami turguose ar parduotuvėse žalią mėsą, atkreipkite
dėmesį į lašinių odelę. Jei kiaulė buvo auginta natūraliai ūkyje, šeriai
nuskutami, kiaulės svilinamos. Jei kiaulė auginta pramoniniu būdu, jos
nušutinamos garuose. Todėl lengvai nuspręsite ar kiaulė auginta natūraliai.
Taip pat galima spręsti apie vištas, jei jos augintos ūkyje, plunksnos
nupešamos toli gražu ne kruopščiai ir tai nėra blogai.
Kaimiškos vištos būna stambesnės, pačios mėsos spalva
ryškesnė, ne tokia blanki, kaip auginamų vištų pramoninių būdu. Kiaulieną ir
jautieną galite atskirti taip pat iš spalvos, jei mėsos paviršius patamsėjęs,
sukietėjęs, mėsa pastovėjusi ir ne šviežia.
Patarimai
ruošiant mėsą
Jei norite atširdyti mėsą, laikykite ją 18-20 laipsnių
temperatūroje, tik nemerkite į karštą ar šaltą vandenį.
Jei neturite laiko ir norite greitai išsikepti jau
paruoštų šašlykų, nepirkite acto marinate, nes actas „užmuša“ blogą kvapą ir
mėsa gali būti sena, panaudota šašlykams.
Paukštieną geriau atitirpinti šaldytuve, pašalinus
pakuotę, nes atitirpinant kambario temperatūroje labai greitai dauginasi
bakterijos. Kartą atitirpintos paukštienos nebegalima užšaldyti.
Kepant mėsą stenkitės ją iškepti, tačiau nesuskrudinti,
nes kepant mėsą grilyje, kai ji tiesiogiai liečiasi su ugnimi, susiformuoja
heterocikliniai aminai (HCA), kurie sukelia DNR mutacijas ir gali paskatinti
vėžio susirgimus.
Marinuodami mėsą, venkite acto marinato, nes actas mažina
šviežios mėsos maistinę vertę. Actą geriau pakeiskite citrinos sultimis. O
norėdami pagaminti sultingesnę mėsa, likus kelioms valandoms iki ruošimo
ištepkite ją garstyčiomis.
Atsiminkite, kad verta, troškinta, kepta orkaitėje mėsa
yra daug sveikesnė, nes sunaudojama mažiausiai riebalų.