Tai,
kokių rezultatų žmonės pasiekia atlikdami testus po nemiegotos nakties, iš
dalies priklauso nuo genų, teigia mokslininkai. Po nemiegotos nakties žmonės su
geno PER3 ilgąja versija testą parašė perpus prasčiau už kitus nemiegojusius
žmones, kurių genas PER3 buvo trumpas.
Svarbu tai, kad didžiausias gebėjimų skirtumas pasireiškė ankstyvomis valandomis
po vidurnakčio – tomis valandomis, kuomet įvyksta daugiausiai su nuovargiu
susijusių kelių eismo įvykių ir kai naktinių pamainų darbuotojams sunkiausia
išlikti budriems.
„Gali būti, kad yra žmonių, kurie dėl savo genų nėra tinkami darbui pamainomis“,
– sakė Surrey universiteto (D.Britanija) mokslininkas Malcolmas von Schantzas.
Bet jis pabrėžė, kad neturėtų būti atliekami genetiniai testai, kuriais būtų
diskriminuojami tokie asmenys. Labai tikėtina, kad žmonės, kurių PER3 geno
versija ilga, yra pranašesni kitu metu, pažymėjo mokslininkas.
M.von Schantzas su kolegomis tyrime dalyvauti paprašė 12 savanorių, kurių
organizme yra ilgoji PER3 versija, ir 12 savanorių su trumpąja geno versija.
Naudojant elektroencefalografus buvo stebimas tiriamųjų smegenų aktyvumas miego
metu ir nustatinėjamas jų miego pobūdis.
Pagal encefalogramas nustatyta, kad nors abiejų grupių atstovai miegojo daugmaž
vienodą laiko trukmę, PER3 trumpojo geno turėtojai gilaus miego, dar vadinamo
lėtųjų bangų miegu, fazėje praleido apie 15 proc. viso miego laiko. Tuo tarpu
tiriamieji su ilgąja geno versija giliai miegojo apie 22 proc. viso miego laiko.
Kai tiriamieji prabudo po pirmosios nakties laboratorijoje, jie turėjo likti
lovoje. Mokslininkai iš patalpos, kurie jie miegojo, išnešė visus laikrodžius
bei palaikė pastovų apšvietimą ir temperatūrą, kad tiriamieji negalėtų pagal
kitimus ar svyravimus nuspėti laiko. Kitas 40 valandų tiriamieji turėjo
nemiegoti ir nustatytais laiko tarpais atlikinėjo pažintinius testus –
pavyzdžiui, žodinės atminties žaidimus, įrašytus į nešiojamąjį kompiuterį.
Per pirmąsias 18 tokio testavimo valandų abiejų grupių rezultatai buvo vienodi.
Bet paryčiais, po 24 nemiegotų valandų iš eilės, asmenys su ilgąja PER3 versija
sugebėjo pasiekti tik 50 proc. to rezultato, kurį pasiekdavo žmonės su trumpąja
geno versija.
Taigi net jei asmenys su ilgąja geno versija ilgiau mėgaujasi giliu miegu, iš
tikrųjų jie esant miego trūkumui prasčiau atlieka pažinimo testus. Šis atradimas
verčia manyti, kad vieniems žmonėms reikia miegoti ilgiau nei kitiems.
„Šie rezultatai yra labai įdomus ir nauji“, – sakė Viskonsino universiteto (JAV)
mokslininkė Chiara Cirelli. Ji pridūrė, kad tyrimas „gražiai susieja“ gilaus
miego poreikį su produktyvumu esant miego trūkumui.
D.Britanijoje apie 10 proc. asmenų turi dvi kopijas ilgosios PER3 geno versijos.
Apie 45 proc. šalies populiacijos turi po vieną trumpą ir ilgą geno versijas, o
dar 45 proc. turi abi trumpąsias geno versijas. Anksčiau ištyrus 500 asmenų
nustatyta, kad asmenys su ilgąja geno versija yra „vieversiai“ ir dažniausiai
miegoti eina anksti, o tie, kurių geno forma yra trumpoji, yra „pelėdos“ ir
paprastai miegoti eina labai vėlai.
Ankstesnių eksperimentų rezultatai nurodė, kad baltymas, kurį koduoja PER3
genas, gali aktyvinti kitus genus, bet tikslus šio baltymo vaidmuo ląstelėje
nėra aiškus.
Dėl to mokslininkai negali aiškiai pasakyti, kaip PER3 variacijos gali veikti
miegą ar pažintinių testų rezultatus. „Iš tikrųjų mes neturime tam biologinio
paaiškinimo“, – sakė M.von Schantzas.
Vis dėlto mokslininkai pažymi, kad genų skirtumai gali būti „svarbus žymeklis,
nurodantis individualius miego skirtumus ir jautrumą miego trūkumui, o tai yra
svarbios sveikatos sutrikimų ir nelaimių priežastys mūsų visuomenėje“.