Mitai apie sportą ir skrandžio dydį

Vyrauja neteisinga nuostata, kad mažiau sveriantys žmonės turi ir mažesnį
skrandį, o dar labiau jį sumažinti padeda kasdien reguliariai atliekami fiziniai
pratimai, skirti pilvo preso raumenų tvirtinimui. Pavyzdžiui, kai kurių žmonių,
neturinčių antsvorio, skrandis yra netgi didesnis nei tų, kurie visą gyvenimą
kovoja su antsvoriu, nebent pastarųjų skrandžio dydis yra sumažintas chirurginiu
būdu. Tačiau tai nereiškia, kad chirurginiu būdu susimažinę skrandį žmonės
nebesusigrąžina buvusių kilogramų.

Sotumo jausmas nepriklauso nuo skrandžio dydžio

Nors skrandis yra nedidelis 300-500 ml talpos organas, specialistai pastebi, kad
ne vien nuo jo dydžio priklauso, greičiau ar lėčiau pasijaučiame sotūs po
valgio. Egzistuoja neteisinga nuostata, kad sotumo jausmas atsiranda suvalgius
daug maisto, kai skrandis išsitempia, o vėliau, jam ištuštėjus ir susitraukus
iki pradinio dydžio, vėl pasijaučiame alkani. Tai labiau priklauso nuo skrandyje
esančių tam tikrų receptorių, kurie reaguoja į spaudimą, kitaip tariant į
suvalgyto maisto kiekį.

„Pavyzdžiui, jei vienu prisėdimu suvalgome daug maisto, skrandyje esantys
receptoriai duoda signalą smegenims: „skrandis jau pilnas“. Tačiau kai
receptoriai yra „perdirginami“, pripratinant juos prie didelių maisto porcijų,
jie nebesugeba taip pat reaguoti į mažesnį maisto kiekį. Taip atsiranda
problema, kuri išnyksta tik vėl pradėjus mažiau valgyti. Valgydami po mažiau,
bet dažniau, mes nė nepastebėsime, kaip mažesnės maisto porcijos sukels
greitesnį sotumo pojūtį“, – teigė Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų
mitybos ekspertas Marius Baranauskas.

Taigi daugiau ar mažiau valgant pakeisti skrandžio dydžio neįmanoma, nebent jis
yra sumažinamas chirurginiu būdu. Pastarasis skrandžio dydžio sumažinimas labiau
siejamas su alkio kontrole, kai suvalgomos mažesnės ir mažiau kaloringos maisto
porcijos, bet valgyti žmogus juk nenustoja ir jei maisto raciono energinė vertė
yra didesnė už per parą sueikvotą, organizme vėl kaupiasi papildomi kilogramai.

„Jei žmogus linkęs nuolatos persivalgyti, o jo mitybos įpročiai ir režimas yra
netinkami, ir vienu, ir kitu atveju, nepriklausomai nuo skrandžio dydžio, su
antsvoriu susijusios problemos jam dažniausiai garantuotos. Tai ir paaiškina,
kodėl kai kurių žmonių, turinčių didesnį skrandį, kūno masės indeksas yra
didesnis už mažesnio skrandžio savininkus. Kitaip tariant, dažnas persivalgymas,
mažas fizinis aktyvumas lemia kūno riebalų masės padidėjimą, ypač tarp vyresnio
amžiaus žmonių, nes jų medžiagų apykaita sulėtėja.

Išeitis viena – reikia keisti gyvenimo būdą, tinkamai derinti mitybą ir fizinį
aktyvumą. Bet vėlgi, daug žmonių mano, kad pradėję sportuoti sumažins skrandžio
dydį, sustiprins pilvo preso raumenis ir atsikratys nereikalingų kilogramų.
Žinoma, kuo kryptingiau žmogus derina sportinę veiklą ir tinkamą mitybą, tuo
greičiau sustiprina ne tik pilvo preso raumenis, bet ir efektyviai sumažina
riebalų kiekį, susikaupusį poodyje ir aplink vidaus organus, tačiau skrandžio,
deja, nebesumažina, nes suaugusio žmogaus skrandžio dydis nebesikeičia“, –
aiškino sportininkų mitybos specialistas.

Pavojingiausi riebalai – susikaupę apie vidaus organus

Anot M. Baranausko, nors poodyje susikaupę riebalai galbūt atrodo neestetiškai,
tačiau labiau reikėtų susirūpinti daug „pavojingesniais“ plika akimi nematomais,
giliau esančiais, aplink vidaus organus susikaupusiais riebalais. Vidiniai
(visceraliniai) riebalai supa gyvybiškai svarbius vidaus organus ir yra
metabolizuojami kepenyse. Esant antsvoriui ir per dideliam visceralinių riebalų
kiekiui dažniau formuojasi akmenys tulžies pūslėje.

Dėl šių riebalų pertekliaus organizme gali padaugėti medžiagų, kurios siejamos
su uždegiminiais ir oksidaciniais procesais organizme, dėl kurių pažeidžiamos
kraujagyslių sienelės ir sudaromos galimybės oksiduoto cholesterolio
prisijungimui prie pažeistų vietų, kas didina aterosklerozės riziką.

Be to, per didelės visceralinių riebalų sankaupos taip pat yra siejamos ir su
didesne metabolinio sindromo rizika, po kurio seka 2-to tipo cukrinis diabetas
ir daugelis kitų ligų, tokių kaip katarakta, raumenų atrofija, glaukoma bei
diabetinė retinopatija.

„Nors netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas lemia per didelę žmogaus
riebalų masę, tačiau egzistuoja nuomonė, kad visceralinių, „plika akimi
nematomų“ riebalų sankaupų dydžiui didelę įtaką gali daryti ir genetiniai
veiksniai. Bet kuriuo atveju sveikam žmogui, norinčiam išsaugoti sveikatą,
būtina stebėti ir vertinti ne tik poodyje, bet ir giliau besikaupiančių riebalų
masę“, – patarė M. Baranauskas.

Koks maistas sotumo jausmą sukelia greičiausiai

Tinkama mityba, tiek sportuojant, tiek nesportuojant, anot pašnekovo, turi
remtis jau tapusiomis nuobodžiomis sveikos mitybos rekomendacijomis: siekiant
sumažinti su maistu suvartojamų sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio kiekį,
reikėtų riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti liesa mėsa, paukštiena, jūros
žuvimi, saikingai vartoti kiaulieną, dešras, dešreles, konservus.

Nors aliejuje esančios mononesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio
koncentracijos kraujyje, tačiau kietų margarinų, sausainių ir kitų konditerinių
gaminių M. Baranauskas pataria atsisakyti arba vartoti juos labai saikingai. Mat
juos gaminant atsiranda transriebalų rūgščių, kurios skatina aterosklerozės
vystymąsi.

Dažniau reikėtų valgyti maisto, turinčio polinesočiųjų riebalų rūgščių, nes jų
organizmas negamina, o jos yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai. Šių medžiagų
yra saulėgrąžų, sojų, kukurūzų aliejuose, jūrų žuvyse (lašišoje, silkėje, tune,
skumbrėje).

Grietinėlės, grietinės, riebių ir fermentinių sūrių reikėtų vartoti kuo mažiau:
grietinę keisti liesu kefyru, jogurtu, salotoms dažniau vartoti neriebius
padažus, citrinos rūgštį, valgyti liesą varškę ir varškės sūrius, gerti liesą
pieną, kefyrą, rūgpienį. Jei sportuojantis žmogus nemėgsta daug kalcio turinčių
pieno produktų, jis turėtų gauti kalcio iš kitų šaltinių: žuvies konservų,
kuriuose yra minkštų kaulų, brokolių, špinatų, kitų tamsiai žalių lapinių
daržovių.

„Kalbant apie skrandžio tūrį, riebalų masę ir sotumo jausmą, reikėtų atkreipti
dėmesį į tai, kad valgant riebų maistą, didėja pavojus persivalgyti, o sotumo
jausmas atsiranda vėliau nei suvalgius mažo glikeminio indekso turinčių
angliavandenių bei skaidulinių medžiagų turinčio maisto produktų. Įvairių grūdų
košiės, pilno grūdo duonos, švieži vaisiai ir daržovės ne tik skatina žarnyno
judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, bet sukelia ir greitesnį sotumo
jausmą“, – tikino sportininkų mitybos specialistas.