Advento
laikotarpiu, trunkančiu keturias savaites, daugelyje šalių įprasta
pasninkauti. Dalis tai daro dėl tradicijų, kiti naudojasi juo kaip
galimybe apsivalyti savo organizmą. Tačiau būtent pastarasis tikslas
sulaukia nemažai dietologų ir kitų mitybos specialistų kritikos.
Kaip
teigia dietologė Lina Viniarskaitė, pasninko metu tiek lietuviai, tiek
ir kitų šalių gyventojai susilaiko nuo mėsos, pieno ir jo gaminių bei
kitų produktų vartojimo. Tačiau tai daroma dažniausiai nesąmoningai, o
taip galima netgi pakenkti savo sveikatai.
„Pasninkas nėra su
sveikata susijęs dalykas, kuomet žmonės ryžtasi drastiškai apriboti kai
kurių maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos, vartojimą. Be abejo,
atsisakyti tam tikro maisto galima gydomaisiais tikslais. Tačiau tai
turi būti daroma tik su gydytojo žinia“, – teigia dietologė.
Pasak
jos, jeigu žmogaus organizmas – sveikas, tada nėra būtinybės atsisakyti
kokių nors maisto produktų ir badauti tik dėl to, kad taip priimta
tradicijų. Juk, jei būtų tikrai laikomasi tradicijų, lietuviai pasninko
metu valgytų lygiai taip pat, kaip ir prieš kelis šimtus metų.
„Senovėje
žmonės daug daugiau judėjo ir fiziškai sunkiau dirbo, todėl jiems
reikėjo sunkaus ir kaloringo maisto – tai galiojo ir pasninko metu, kai
pagrindinį mitybos racioną sudarydavo žuvys, aliejai ir miltų
patiekalai. Tad Viduržemio jūros dieta tikrai nebūtų užpildžiusi
lietuvių artojų skrandžių“, – sako L. Viniarskaitė.
Tačiau
šiuolaikinis žmogus juda kur kas mažiau už savo protėvius. Tad, kaip
teigia dietologė, būtų galima valgyti gerokai mažiau sunkaus maisto, o į
mitybos racioną įpinti daugiau vaisių ir daržovių. Tai padaryti gali
padėti neseniai Lietuvoje prasidėjusi kampanija „Penki per dieną“,
raginanti kasdien suvalgyti bent penkis vaisius ir daržoves. Tad,
laikantis šios nesudėtingos, Pasaulio sveikatos organizacijos
rekomenduojamos formulės kiekvieną pasninko dieną bus galima suvalgyti
nuo 400 iki 600 gramų vaisių ir daržovių.
Vis dėlto, nors pasninko
metu valgoma gerokai mažiau maisto, „atsigriebiama“ per Kalėdas, kuomet
dėl persivalgymo gali net tekti apsilankyti ligoninėje.
Tačiau
nevertėtų visko piešti vien tik niūriomis spalvomis – juk pasninkas
gali tapti puikia proga pradėti sveiką gyvenimą, ar bent jau išbandyti
sveikesnės mitybos principus. Nors savarankiškai apriboti tam tikrų
maisto produktų vartojimą nerekomenduojama, į pasninko mitybos papročius
nevertėtų numoti ranka.
„Galima ko nors atsisakyti, tačiau
reikėtų atsiminti, jog tik įvairi ir subalansuota mityba yra sveiko
organizmo pagrindas. Įvairių rūšių mėsa, vaisiai ir daržovės – visa tai
gali, ir turėtų, atsirasti kiekvieno, sveikata besirūpinančio lietuvio
lėkštėje“, – teigia dietologė L. Viniarskaitė.
Pasninko, o taip
pat ir Kalėdų stalui rekomenduojama rinktis Europos Sąjungoje užaugintus
vaisius ir daržoves – tik taip būsite tikri dėl jų kokybės. ES šalyse
auginamiems vaisiams ir daržovėms taikomi griežti reikalavimai,
suformuluoti remiantis Europos maisto saugos tarnybos mokslininkų
išvadomis.
