Siekdamas bendrojo lavinimo mokyklose užtikrinti mokinių sveikatos saugą, sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas pakeitė nuo 2005 m. galiojusią Lietuvos higienos normą „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Patobulinti maitinimo organizavimo šalies mokyklose reikalavimai. Numatyta atsakomybė už nepalankių sveikatai produktų – bulvių traškučių, saldainių, nealkoholinių gėrimų su maisto priedais, genetiškai modifikuotų maisto produktų ir kt. – teikimą mokyklose. Rengiant šios normos pakeitimo projektą aktyviai dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Dangutė Mikutienė. Norma yra privaloma mokyklų steigėjams bei vadovams, sveikatos saugos kontrolę atliekančioms institucijoms.

Pastaruoju metu Lietuvos mokyklose populiarūs užkandžių ir gėrimų aparatai. Jose siūlomi sveikos mitybos normų neatitinkantys produktai ir su tuo susijusi netinkama vaikų bei moksleivių mityba tapo visuomenės sveikatos iššūkiu šalies sveikatos politikams, visuomenės sveikatos specialistams, mokyklos bendruomenėms, tėvams. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse, atlikdami mokinių maitinimo organizavimo kontrolę, susidūrė su problemomis. Nebuvo numatyta atsakomybė už pažeidimus, susijusius su netinkamų mokinių maitinimo organizavimu, sveikatai nepalankių produktų pateikimu užkandžių ir gėrimų automatuose mokyklose.

„Išnagrinėjome efektyvesnius būdus, kaip apsaugoti augančios kartos sveikatą, – teigia sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas. – Nauji sveikos mitybos mokyklose reikalavimai užtikrins geresnes vaikų ir jaunimo fizinio vystymosi sąlygas“. Pasak ministro, sveika mityba lemia ilgesnę gyvenimo trukmę ir kokybę. Sveikas gyvenimo būdas ypač aktualus vaikams, kurie yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis.

Mokinių maitinimas mokyklose organizuojamas atsižvelgiant į fiziologinius mokinių poreikius, vaikų amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus ir taisykles. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo įranga ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros bei kt. teisės aktų reikalavimus. Nustatyta, kad mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas prižiūri, kad mokinių maitinimas būtų organizuojamas pagal mokyklos vadovo ir su visuomenės sveikatos centru apskrityse suderintus valgiaraščius. Valgiaraščiuose prie kiekvieno patiekalo turi būti nurodyta patiekalo energinė vertė.

Numatyta, kad maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas, sudarytas vadovaujantis rekomenduojamų ir nerekomenduojamų maisto produktų grupėmis (nustatytomis šios higienos normos) ir pritarus mokyklos tarybai bei patvirtinus mokyklos vadovui, turi būti suderintas su apskrities visuomenės sveikatos centru.

Rekomenduojamos maitinimui maisto produktų grupės: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos (ypač iš ekologinės gamybos ūkių) ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios), grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir jo produktai (ypač liesi); liesa mėsa (paukštiena, jautiena, veršiena, triušiena ir kt.) ir jos produktai; žuvis ir jos produktai; augalinis aliejus; kiaušiniai, geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti).

Nerekomenduojamos maisto produktų grupės: bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai, saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu, nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais, gazuoti gėrimai, genetiškai modifikuotas maistas.

Normoje nustatyta, kad mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, remdamasis vaikų sveikatos pažymėjimuose pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis, kasmet iki rugsėjo 20 d. sudaro ir pateikia mokyklos vadovui tvirtinti sąrašą mokinių, kuriems reikalingas tausojantis maitinimas. Tausojantis maitinimas turi būti ruošiamas pagal atskirą valgiaraštį. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai kasmet iki spalio 1 d. informuoja savivaldybės administraciją apie tausojančio maitinimo poreikį ir organizavimą mokyklose.

Maitinimo organizavimui šalies mokyklose keliami reikalavimai koreguoti, įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos kovos su nutukimu chartijos nuostatas dėl rekomenduojamų ir nerekomenduojamų moksleivių maitinimui maisto produktų grupių, jų galimo poveikio vaikų sveikatai. PSO įpareigoja Europos valstybes imtis priemonių skatinant sveikų maisto produktų vartojimą, rinkos „spaudimo“ vaikams mažinimą, gaunamų maisto medžiagų proporcijų subalansavimą. Mitybos specialistų nuomone, svarbu mažinti vartojamo cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų kiekį maiste, skatinti vaisių bei daržovių vartojimą, mokyklas aprūpinti sveikatai palankesniu maistu.

PSO teigimu, pagrindinis visuomenės sveikatos tikslas Europos regione – mažinti vaikų nutukimą (2006 m. duomenimis, apie 30 proc. vaikų yra nutukę). Taip siekiama jaunąją kartą apsaugoti nuo su netinkama mityba susijusių lėtinių ligų – širdies kraujagyslių, antrojo tipo diabeto, onkologinių, skeleto-raumenų sistemos susirgimų ir net įvairių psichikos sveikatos sutrikimų.