Lietuvoje jau keletą metų 50-69 metų moterys kas 2 metus nemokamai kviečiamos pasitikrinti krūtis. Kitų šalių patirtis rodo, kad tokios profilaktikos programos mirtingumą nuo šios itin dažnos moterų ligos sumažina net iki 30 proc. Tačiau Lietuvoje, anot medikų, programai skirti milijonai neatsiperka, o moteris, kuriai nustatomas krūties vėžys, toliau kapstytis turi pati.
 

Investicija laukiamo rezultato neduos

„Lietuvoje vykstančio moterų tikrinimo dėl krūties vėžio negalima lyginti su kitose šalyse vykstančiomis profilaktikos programomis. Pas mus praktiškai patvirtinta tik patiktos finansavimo programa, tačiau numatytos išlaidos neapima visų moterų, kurios turėtų būti patikrintos“, - teigė Onkologijos instituto radiologė Rūta Briedienė.
 

Lietuvoje yra apie 400 tūkst. 50-69 metų moterų, kurios kas 2 metus turėtų tikrintis dėl krūties vėžio. Anot medikės, jei programa veiktų visu pajėgumu, kasmet reikėtų patikrinti bent po 200 tūkst. šio amžiaus moterų, tačiau pinigų skirta kur kas mažesnėms apimtims.

„Ligonių kasos per metus planuoja patikrinti tik 50-60 tūkst. moterų. Skaičius labai keistas, nes norint, kad programa atsipirktų, reikia patikrinti bent 150 tūkst. moterų. Juk programos tikslas – sumažinti mirtingumą. Tačiau ji efektyvi tik tuo atveju, jei pasitikrinti atvyksta ne mažiau kaip 70 proc. rizikos grupės moterų. Jei jų mažiau, pavieniai atvejai mirtingumo žymiai nesumažina. Vadinasi, investicija neduoda laukto rezultato“, - pasakojo R. Briedienė.
 

Lietuvoje patikrinta vos 23 proc. 50-69 metų moterų. Anot medikės, toks mažas procentas susijęs ir su informacijos sklaidos problemomis. Moterys per mažai žino apie programą bei jos naudą ir nesikreipia į šeimos gydytoją prašydamos tyrimo. Medikai taip pat ne visada pasivargina jį pasiūlyti konsultacijos atėjusiai pacientei.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2007 m. buvo patikrinta 47 tūkst. moterų. Suteikta paslaugų už 2,7 mln. litų, rasta 5362 ikivėžinių pakitimų ir 127 piktybiniai navikai. 2008 m. programai išleista 3,6 mln. litų, patikrinta 52 tūkst. moterų, rasta 3427 ikivėžiniai pakitimai ir 121 piktybinis navikas. Beje, planuota patikrinti apie 55 tūkst. moterų, tačiau dėl dalyvių trūkumo buvo panaudotos ne visos programai skirtos lėšos.

Gydymo tenka laukti

Daugelyje šalių programą koordinuoja specialūs centrai. Lietuvoje trūksta netgi kvalifikuotų radiologų, kurie kokybiškai įvertintų mamogramas.
 

„Ligonių kasų pateikiami rezultatai remiasi tik radiologų vertinimais, tačiau jie nebūtinai teisingi. Niekas nežino, kiek vėžių vėliau gydoma, juolab kiek jų pražiopsoma. Lietuvoje yra ne tiek daug radiologų, galinčių gan tiksliai atskirti gėrybinį auglį nuo piktybinio. Ypač prasta situacija rajonuose, kur mamogramas vertina visi, kas netingi, nes iš tiesų nėra kam to daryti“, - sakė medikė.
 

Šeimos gydytojai taip pat nepakankamai informuoti, kokias moteris reikia siųsti tolesnei konsultacijai. Pasitaiko atvejų, kai pas mamologą patenka moterys, kurioms nustatytas gėrybinis darinys. Kuo daugiau moterų bereikalingai turės apžiūrėti mamologas, tuo didesni programos nuostoliai, tuo didesnė finansinė žala valstybei.

„Dar baisiau moterims, kurioms kažką randame. Šeimos gydytojas jas informuoti gali iš karto, o gali ir po 3 mėnesių. Mes nesame tikri, kad moteris, kuriai nustatėme pokyčius, bus iškviesta, nes niekas šios veiklos nekoordinuoja. O jei šeimos gydytojas ir informuoja moterį, ji jau bendra tvarka turi registruotis mamologo konsultacijai.
 

Paprastai eilės pas mus trims mėnesiams į priekį. Visą tą laiką moteris ir gyvens su savo vėžiu. Savo institute mes patys, niekieno neskatinami, kviečiame programoje dalyvaujančias moteris ir priimame jas be eilės. Tačiau kitur tai nedaroma. Norėjome, kad programos rėmuose būtų finansuojamas ir ultragarsinis tyrimas, nes po mamogramos dažnai diagnozę tenka patikslinti ultragarsu. Moterys pirma turi laukti mamologo konsultacijos, o vėliau – dar ir ultragarso. Tačiau artimiausiu metu nėra ko ir tikėtis“, - apgailestavo medikė.
 

Nemokama kvalifikuota konsultacija visos Lietuvos moterims teikiama tik Vilniuje ir Kaune. Iš tolimų šalies kampelių atvykti sunku, todėl moterys kelionę atidėlioja ar net visai nesikreipia. Sunkmečio sąlygomis situacija dar tragiškesnė – šiandien Onkologijos instituto registratūroje pacienčių prašoma skambinti nuo liepos 1 d. bei įspėjama, kad galimybė patekti pas gydytoją gali būti tik nuo spalio mėnesio.
 

„Ligonių kasos mus informavo, kad mums nebemokės už tyrimus. Pinigai išeikvoti iki pat antro ketvirčio. Todėl dabar neregistruojame net profilaktinei programai. Priėmėme tik tas moteris, kurios buvo užsiregistravusios, nors žinojome, kad už jas pinigų negausime. Tiesiog buvo nepatogu joms atsakyti“, - susidariusią padėtį aiškino radiologė.
 

Anot medikės, šalyse, kuriose programa veikia centralizuotai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Čekijoje, sekamas visas moters kelias nuo diagnozės iki gydymo rezultato. Kuo anksčiau nustatomas vėžys, tuo mažesnės gydymo išlaidos, tuo mažiau pinigų tenka išmokėti nedarbingumo pašalpoms.

Anot Valstybinės ligonių kasos, šiemet atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programai numatyta 4,7 mln. litų. Finansavimas mažėti esą neturėtų, o programa stringa todėl, kad metų pradžioje pasitikrinti atėjo daugiau žmonių.
 

Skaičiai ir faktai

Krūties vėžio diagnozė kasmet ištariama du kartus dažniau nei visų kitų vėžio formų. Europoje kasmet suserga 443 tūkst. moterų, pasaulyje – apie milijoną. Pasak statistikos, vienai iš 10 ES moterų iki 80 metų gali išsivystyti krūties vėžys. Apie 20-30 proc. moterų krūties vėžiu suserga iki 50 metų amžiaus, 33 proc. – 50-64. 2006 m. nuo jo Europoje mirė 132 tūkst. moterų.
 

Lietuvoje krūties vėžys kasmet diagnozuojamas 1200 moterų. Tai pagrindinė 40 – 55 metų amžiaus moterų mirties priežastis. Tarp daugiau nei 40 tūkst. visame pasaulyje nuo krūties vėžio mirštančių moterų daugiau nei 500 jų miršta Lietuvoje.
 

Anot statistikos, daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei apie ligą sužino laiku. Vienas svarbiausių būdų anksti nustatyti krūties vėžį – krūtų mamograma.
 

Sveikas žmogus