MRT tyrimas ir uždaros erdvės baimė: kaip jaustis ramiau?

Nemažai pacientų, sužinoję, kad reikės atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, jaučia nerimą – ne dėl paties tyrimo, o dėl minties gulėti uždaroje aparato erdvėje. Uždarų patalpų baimė (klaustrofobija) yra dažna ir dėl jos kai kurie net atidėlioja reikalingą tyrimą arba visai jo vengia. Vis dėlto šiandien yra nemažai būdų, padedančių tokį nerimą sumažinti, o daugumai pacientų tyrimą pavyksta atlikti sklandžiai – ypač žinant, ko tikėtis ir kaip pasiruošti.

Kodėl magnetinio rezonanso tyrimas kelia nerimą?

Magnetinio rezonanso aparatas yra tunelio formos, o tyrimo metu reikia kurį laiką gulėti nejudant. Papildomo diskomforto sukelia ir tai, kad aparatas skleidžia ritmiškus, gana garsius garsus. Pacientams, jautriems uždaroms erdvėms, visa tai gali kelti įtampą dar prieš atvykstant į tyrimą.

Baimės stiprumas būna labai nevienodas. Vieniems užtenka lengvo nejaukumo, kurį pavyksta nesunkiai suvaldyti, o kitiems mintis apie uždarą erdvę kelia tikrą paniką. Svarbu žinoti, kad toks nerimas yra suprantamas ir dažnas, o medicinos personalas su panašiomis situacijomis susiduria nuolat, todėl moka padėti.

Kas padeda jaustis ramiau?

Nerimą mažina ir šiuolaikinių aparatų savybės, ir tinkamas nusiteikimas. Dažnai padeda šie dalykai:

  • galimybė bet kada pranešti personalui – tyrimo metu duodamas pagalbos mygtukas, kuriuo pasijutus blogai galima iškviesti darbuotoją;
  • tylesni aparatai – dalis naujesnių aparatų skleidžia gerokai tylesnį garsą;
  • trumpesnė aparato konstrukcija, neuždengianti visos erdvės, dėl kurios uždarumo pojūtis mažesnis;
  • akių užsimerkimas – daliai pacientų lengviau, kai jie nemato aplinkos ir gali susitelkti į ramų kvėpavimą;
  • iš anksto aptartas nerimas – informavus personalą, galima kartu numatyti, kaip tyrimą palengvinti.

Kaip pasiruošti, kad būtų lengviau?

Daug ką lemia nusiteikimas dar prieš atvykstant. Vertėtų iš anksto išsiaiškinti, kiek tyrimas truks ir kaip jis vyks. Žinojimas, ko tikėtis, dažnai sumažina nežinomybės keliamą įtampą. Prireikus tyrimo eigą ir galimas pagalbines priemones visada galima aptarti su siuntimą išrašiusiu gydytoju arba „Meliva” (anksčiau „Kardiolitos klinikos”) MRT radiologijos technologu.

Kai kuriems pacientams padeda iš anksto sugalvoti, į ką sutelkti mintis gulint. Prieš tyrimą taip pat naudinga vengti papildomų dirgiklių, pavyzdžiui, didelio kiekio kavos, kuri gali dar labiau didinti nerimą.

Ką daryti, jei baimė vis tiek stipri?

Jei nerimas labai stiprus, apie tai vertėtų pasikalbėti su gydytoju iš anksto. Kai kuriais atvejais galima taikyti papildomų priemonių, padedančių išlikti ramiam procedūros metu. Daugeliui pacientų pakanka žinojimo, kad tyrimą galima nutraukti bet kada, o personalas yra šalia visą laiką. Baimė dažniausiai atrodo didesnė iki tyrimo nei jo metu, todėl atviras pokalbis su gydytoju ar radiologijos technologu dažnai palengvina visą patirtį.