Dar Hipokratas sakė: jei daug žmonių tuo pačiu metu suserga ta pačia liga,
priežasties reikia ieškoti tame, kuo naudojasi visi – ore.
Seniai pastebėta, kad orai veikia žmones. Kiekvienas žmogus turi stabilumo ribas
– gali neskausmingai ištverti tam tikrus temperatūros, drėgmės, slėgio,
natūralaus ir dirbtinio spinduliavimo pokyčius. Šios ribos priklauso nuo
amžiaus, lyties, sveikatos būklės, treniruotumo. Maži vaikai, pagyvenę ir tam
tikrų negalavimų turintys asmenys oro pokyčiams yra labiau jautrūs.
Provokuoja migreną
Žmogui geriau, kai santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis per parą
svyruoja nedaug. Ypač nepalanku, kai orai kontrastingi, vyksta staigūs slėgio
pokyčiai, pučia stiprus vėjas, numatomi gausūs krituliai, didelis debesuotumas.
Kanados mokslininkai nustatė, kad stiprus šiltas vėjas kažkodėl išprovokuoja
migrenos priepuolius. Kol kas neaišku, kodėl sergantieji artritu gali kone
minutės tikslumu nuspėti audros pradžią. Mat prieš stiprius vėjo protrūkius
jiems ima labai skaudėti sąnarius.
Ir saulės spinduliai turi minusų
Visi žinome, kad šviečiant saulei nuotaika savaime pagerėja. Tačiau geras oras
turi ne vieną trūkumą. Padidėjęs saulės aktyvumas, besaikis „maudymasis“ saulės
voniose – sukelia riziką susirgti odos vėžiu. Nuo ryškios saulės šviesos būtina
kuo toliau slėptis žmonėms, kenčiantiems dėl kataraktos. Ji pavojinga ir
sergantiesiems epilepsija – gali išprovokuoti priepuolius.
Nereikia pamiršti, kad šiltu oru padaugėja virusinių skrandžio ir žarnyno
susirgimų bei grybelinių infekcijų.
Vyrai reaguoja mažiau
Orams jautresni turintys žemą kraujospūdį, antsvorio, dažnai infekcinėmis,
širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, reumatu, artritu sergantys žmonės. Orų
pokyčius stipriai jaučia sergantieji ir depresija, neuroze. Į meteorologinius
pokyčius labiau reaguoja melancholikai.
Įdomu, kad tarnautojai nuo orų priklausančiais dėmesio sutrikimais ir nuotaikos
svyravimais skundžiasi dažniau negu darbininkai. Vyrus meteorologiniai veiksniai
veikia mažiau negu moteris.
Maksimalus ir minimalus
Prisiminkime, kad didžiausias mirtingumas pastebimas žiemą, mažiausias – vasarą.
Dažniau sergama taip pat šaltuoju metų laiku. Gripas, bronchitai, angina,
plaučių ir širdies kraujagyslių ligos daug dažnesnės šiuo laikotarpiu. Vasarą
vyrauja tik virusiniai skrandžio ir žarnyno susirgimai. Mirtingumas nuo
piktybinių auglių metų laikų nepaiso.
Maksimalus sergamumas ir mirtingumas būna esant labai aukštai ar labai žemai
aplinkos temperatūrai. Vasarą, nusistovėjus dideliems karščiams, padaugėja
vyresnio amžiaus žmonių negalavimų.
Ar orai negali susargdinti, pastūmėti žmogų kritiškam žingsniui? Juk pastebėta,
kad savižudybių daugiausia pavasarį, mažiau rudenį ir žiemą. Tvirtinama: orai
nieko nesusargdina ir nepastūmėja į savižudybę, tačiau gali išprovokuoti dar
nepasireiškusią ar sustiprinti lėtinę ligą.
Parengė Teresė Kaunienė