Vaikų sveikata labai priklauso nuo šeimos gyvenimo būdo. Jei tėvai nori užauginti sveikus vaikus – jie turi pasikeisti patys.Tuo įsitikinęs Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovas Algimantas RAUGALĖ. Beveik 50 metų dirbate vaikų chirurgu, kardiologu Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Kokiomis ligomis dabar vaikai labiau serga ir kodėl? Jaunėja kai kurios suaugusiųjų širdies ligos, pvz., aterosklerozė. Vis daugiau vaikų serga sąnarių ligomis. Padaugėjo sergančiųjų bronchine astma. Maždaug ketvirtadalis Lietuvos vaikų yra alergiški. Alergijos – gero gyvenimo pasekmė, kaip ir vaikų nutukimas. Ne todėl, kad jie daug valgo, bet todėl, kad valgo ne tai, ką reikia. Šiuo metu labai daug tuberkulioze sergančių vaikų: maždaug 20 atvejų 100 tūkst. vaikų. Niekada nebuvo tiek daug atvejų, kiek dabar. Žinote, kodėl? Anksčiau sergantieji tuberkulioze buvo priverstinai gydomi, o dabar jie netrukdomai platina šios ligos sukėlėjus. Kur kas padaugėjo apsinuodijusių alkoholiu vaikų, paauglių narkomanų. Jauniausiam rimtam narkomanui, kuris gulėjo mūsų skyriuje, buvo 9 metai. O ką jau kalbėti apie narkomanus paauglius, kurių mūsų skyriuje išties daug. Padaugėjo vaikų, dažniausiai paauglių mergaičių, kurie bandė nusinuodyti vaistais. Priežastys – nelaiminga meilė ar subarė mama ir pan. Ar vaikų sveikata gerėja? Sumažėjo reumatu sergančių vaikų. Kažkada šioje ligoninėje buvo atskiras Vaikų reumato skyrius. O jame – daugybė reumato kamuojamų vaikų. Dabar yra taip, kad neturime, ką studentams parodyti. Kodėl? Turime vaistų, skirtų gydyti lėtinius infekcijos židinius. Yra toks kūdikių mirtingumo rodiklis, kuris yra pagrindinis vaikų ir suaugusiųjų sveikatos apsaugos, be to, apskritai tos šalies kultūros bei civilizacijos rodiklis. Mūsų šalyje nuo 2003 metų kūdikių mirtingumo rodiklis Lietuvoje geresnis nei JAV. Lietuvoje tūkstančiui gimusių miršta 6–6,5 kūdikio, o JAV – 6–8. Tokiu rodikliu galima girtis. Bet yra kita bėda. Vaikų ligotumo, sergamumo rodiklis yra vienas blogiausių Europoje. Kodėl? Silpna pirmoji grandis – šeimos gydytojai. Pusė visų darbų vaikų poliklinikoje anksčiau sudarydavo profilaktika. Kai kurie tėvai neleidžia skiepyti savo vaikų. Jie mano, kad skiepai labiau kenkia vaikui nei padeda. Kaip yra iš tiesų? Visame pasaulyje įrodyta, kad reikia skiepyti vaikus. Patikėkite manimi. Neskiepijami vaikai perserga visomis ligomis, kuriomis neturi sirgti – kiaulyte, tymais. Reikia ne tik tų planinių skiepų, kuriuos kompensuoja valstybė, bet ir papildomų. Jei lankotės miške, turite kaime sodybą – vaiką reikia būtinai paskiepyti nuo erkinio encefalito. Visai neseniai į planinius skiepus įtraukta vakcina nuo hemofilus influenza bakterijų, sukeliančių meningitą. Ką tėvai turi žinoti apie vaikams skirtus vaistus? Pirmiausia turi žinoti, kokie tai vaistai, kuo tuos vaistus užgerti, juos gerti prieš valgį ar po jo. Nežinojimo pasekmės yra liūdnos. Dažnai tėvai nugydo vaikus. Ir kartais prie to prisideda vaistininkai. Štai vienas pavyzdys. Vaistininkai ne visada žino, kokius lašus nuo slogos reikia vaikui lašinti į nosį. Į mūsų Reanimacijos skyrių buvo patekęs ne vienas vaikas, apnuodytas tokiais lašais. Būdavo taip – mama ne vieną lašą į nosį sulašina, bet gerokai daugiau – kad vaikas greičiau pasveiktų. Gal yra kita bėda – tėvai vaikams duoda per daug vaistų? Geriausia išgyti be vaistų. Žinoma, jei liga nėra sunki. Vaikus vaistais gydyti reikia tik prižiūrint gydytojui.
Patarimas tėvams: jei norite stiprinti vaikų imunitetą – duokite ne specialių preparatų, o eikite kartu pasivaikščioti, sportuoti. Reikia kuo daugiau grūdintis. Iš tikrųjų žmonėms reikia ne vaistų, o keisti gyvenimo būdą – ir vaikams, ir suaugusiesiems. Ar žinote, kiek vaikas per parą gali žiūrėti televizorių ir dirbti kompiuteriu? Iki 20 minučių. O kiek jie sėdi? Mažiausiai 3–4 valandas. Toks sėslumas blogai baigsis. Jau dabar moksleivių prasta laikysena, kamuoja akių, lėtinės ligos. Gali būti dar blogiau.
iMed
