Namų tvarkymas – kaip paversti lažą malonumu

Siusti iš tiesų yra dėl ko – prieš metus atliktas Tarptautinis Kartų
ir lyčių tyrimas, kurį Lietuvoje koordinavo Socialinių tyrimų centras,
parodė, kad, nepaisant emancipacijos, situacija buities darbų fronte
keičiasi labai lėtai – 85–90 proc. moterų vis dar tvarko namus, ruošia
valgį ir plauna indus. Ar tai tipiškas lietuviškas fenomenas? Anaiptol.
Nuo ES vidurkio mes atsiliekame vos 4–9 proc.

Nauji vėjai namų ruošoje
Šių metų gegužę Baltijos
šalyse „LG Electronics“, pristatydama naująsias „6 Motion“ skalbimo
mašinas, taip pat atliko šios srities tyrimus. Ir jie atrodo gerokai
optimistiškiau. Tik kiek daugiau nei pusė Lietuvos moterų (57 proc.)
sutinka, kad „moteris yra pagrindinė namų šeimininkė“. Šiuo požiūriu
pasirodėme esančios labiausiai emancipuotos – tarp latvių tokių buvo 61
proc., o tarp ar esčių 63 proc.

Nors namų ruošos darbams vis dar skiriame daugiau dėmesio nei
mūsų vyrai, tačiau laikas kurį praleidžiame tvarkydamos namus, gerokai
sutrumpėjo. 38 proc. lietuvių moterų namų ruošos darbams skiria 3-4
valandas per savaitę, 29 proc. – nuo 1 iki 2 valandų ir vos 13 proc. –
valandą per dieną (7 ir daugiau valandų per savaitę). Juodai joms
pavydžiu, nes man vien savaitgalinis namų tvarkymas trunka 5–6 val., o
ką jau kalbėti apie kasdienį maisto ruošimą! Gal mano rezultatus taip
suprastino vaikai? Pastebėta, kuo daugiau vaikų šeimoje, tuo daugiau
laiko skiriama namų ruošai. Apie vyrus nekalbama. Bet gal ir neverta?
Apskaičiuoti, ar vyras padidina namų darbų apimtį ar sumažina, būtų
keblu. Na, ir kas, kad jis išplauna vieną kitą lėkštę, bet užtat kiek
visko sujaukia! Ko gero, dėl sumažėjusio namų darbų krūvio turėtume
dėkoti ne vyrams ar emancipacijai, o indaplovių ir skalbyklių
gamintojams.

Geriausia moters draugė – skalbyklė
Viena mano
kolegė skaitydama apie svarbiausius XX a. išradimus labai pasipiktino,
kad į dešimtuką nebuvo įtrauktos automatinės skalbimo mašinos. Ji sako,
kad priversta rinktis, ji galėtų atsisakyti daug ko – net mobiliojo
telefono. Tačiau skalbyklės – niekada gyvenime.

Panašiai
kaip ji mąsto dauguma „LG Electronics“ apklausos dalyvių. Net 35 proc.
moterų, priverstos rinktis vieną buitinį prietaisą, pasiliktų skalbyklę.
Jei ne pagrindinis jos konkurentas – šaldytuvas, rezultatas, ko gero,
būtų šimtaprocentinis. Tik automatinėms skalbyklėms turėtume būti
dėkingos už tai, kad skalbimas, per amžius laikytas vienu sunkiausių
buities darbų, dabar nukeliavo į mėgstamiausiųjų sąrašą ir tvirtai
įsitaisė tarp apsipirkimo ir maisto ruošimo.

Labiausiai mūsų moterys nemėgsta tualeto ir vonios valymo, taip pat
langų plovimo ir drabužių lyginimo. Pastarąjį darbą kaip patį
nemėgstamiausią įvardijo ir Latvijos bei Estijos gyventojos.
Idėja
buitinės technikos gamintojams – sukurkite patogų ir nebrangų drabužių
lyginimo prietaisą ir jis ims konkuruoti dėl prizinės vietos su
skalbykle. O štai vonios šveitėją sukurti sunkiau. Mat namų tvarkymas
yra kūrybinis darbas. Kad ir kokį sumanų robotuką išrastų šiuolaikinės
technologijos, daugybė moterų toliau tvarkytųsi namus pačios.

Kodėl tvarkomės?
Pasirodo, noras gyventi
tvarkinguose namuose yra tik viena iš priežasčių, verčiančių mus
blaškytis po kambarius su šluostėmis rankose. Psichologai jų išskiria ir
daugiau. Be jau minėto noro susproginti namus, mus gena ir kiti ne
mažiau įdomūs troškimai.

Tvarkymasis – tai puikus būdas atsikratyti įtampos.
Anot psichologės Aušros Griškonytės, lytinės tapatybės stereotipų
pagalba moteris gavo puikius įrankius susitvarkyti su įtampa ir nerimu:
„Visi žino, kad fizinis darbas gelbsti nuo streso. Atsipalaidavimas
vyksta per raumenų sistemą. Situacija šiuo atveju palanki moterims, nes
joms nereikia specialiai galvoti, kokia veikla užsiimti. Tuo tarpu
vyriškų fizinių buities darbų tarsi nėra, jie turi važiuoti medžioti ar
sportuoti, tačiau ne kiekvienas prisiverčia tai daryti.“

Namų ruoša padeda susigrąžinti lyties tapatybę. Tarptautinis
Kartų ir lyčių tyrimas nustatė įdomų faktą – kuo aukštesnis moters
išsilavinimas, tuo daugiau laiko ji skiria namų ruošai. Viena iš
versijų, kodėl egzistuoja toks paradoksas – lytinės tapatybės paieškos.
Psichologai teigia, kad socialinėje erdvėje lyčių vaidmenys vis labiau
niveliuojasi, nebelieka vyriškų ir moteriškų profesijų, vis daugiau
moterų daro karjerą, užima vadovių postus, uždirba pinigus. Čia jos turi
kontroliuoti emocijas, būti profesionalios, neklystančios, stiprios,
kitaip tariant – vyriškos. Užtat grįžusios į namus jos gali įsispirti į
šlepetes, užsijuosti prijuostę ir vėl pasijusti tikromis moterimis. „Tai
tik įrodo, kad stereotipai vis dar gajūs“, – teigia psichologė Aušra
Griškonytė.