Nors fiziologinė gelta neaplenkia nė vieno naujagimio, kai kurios mamos jos
net nepastebi, nes būna nedidelė. Tačiau kitų naujagimių odelė ir akyčių
obuoliai tampa tokie geltoni, kad neįmanoma nepastebėti. Kodėl? Ar reikia
vaikutį gydyti?
Konsultuoja neonatologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Buinauskienė
Kodėl pagelto
Žmogučio, gyvenančio mamos įsčiose, kraujyje yra daugiau eritrocitų. Naujagimiui
užgimus ir pradėjus kvėpuoti, eritrocitų, kurie vaikelį mamos gimdoje
aprūpindavo deguonimi, poreikis sumažėja. Todėl kai išvysta pasaulį, jie labai
greitai pradeda irti ir išsiskiria geltonoji medžiaga – bilirubinas, kurio
apykaitą skatina kepenų fermentai. Kai šių patenka į kraują, naujagimio odelė ir
akių obuoliai nusidažo geltonai. Tai fiziologinė gelta. Ji pirmiausia pastebima
ant veidelio (čia ilgiausiai išlieka), paskui – ant kūnelio, rankyčių, o
vėliausiai – plaštakų ir padukų. Nuo šių vietų gelta pirmiausia „pasitraukia".
Teoriškai visi naujagimiai turėtų pageltonuoti. Tačiau jei ji nedidelė, plika
akimi nematoma. Pastebima tik tada, kai bilirubino kraujyje padaugėja maždaug
iki 80 mikromolių litrui.
Gelta ir naujagimio būklė
Sveikas vaikutis. Išnešiotam naujagimiui fiziologinė gelta būna 2- 6
gyvenimo dieną, didžiausia – 4- 5- ą parą. Ši gelta kūdikio sveikatos
nesutrikdo, tad būna patenkintas gyvenimu ir atrodo sveikai.
Gimęs per anksti. Neišnešiotam naujagimiui gelta būna stipresnė. Ir kuo
anksčiau numatyto laiko naujagimis gimė, tuo anksčiau kyla gelta ir ji ilgiau
užsitęsia. Priežastis – nebrandūs kepenų fermentai, skatinantys bilirubino
apykaitą. Jei neišnešiotukas serga dar kokia nors liga, gelta gali užtrukti
ilgiau.
Nykštukas. Vaikelio, kuris gimė per mažo svorio pagal nėštumo laiką,
organizmas daugiau jėgų išeikvoja augimui ir kitiems fiziologiniams procesams,
tad gelta taip pat gali užsitęsti. Tačiau ir labai didelio svorio naujagimiui
yra nemaža tikimybė, kad kepenys gali nesugebėti laiku atlikti savo darbo, nes
kraujas neretai būna tirštesnis, turi daugiau eritrocitų.
Ligoniukas. Būna, naujagimis gelta serga ne dėl kepenų nebrandos, o dėl
to, kad jas pažeidė užkrečiamoji liga. Tuomet gelta gali būti didesnė. Kepenis
gali pažeisti įgimta užkrečiamoji liga (citomegalija, raudonukė, toksoplazmozė,
sepsis, hepatitas). Tad kūdikėlis prastai valgo, jo bloga nuotaika, atrodo kaip
ligoniukas. Kartais būna sutirštėjusios tulžies sindromas, ji negali
pasišalinti. Jis paprastai greit praeina. Bet jei esant tulžies pūslės ar jos
latakų bėdų atsiranda ir gelta, naujagimį reikia operuoti. Geltai atsirasti taip
pat turi įtakos sutrikusi fermentų apykaita ir tai, kad kai kurių fermentų visai
nėra.
Kitokio kraujo. Gelta gali kilti nesutapus kraujo grupėms, pavyzdžiui, mamos
yra 0 (I) grupė, o naujagimio – A (II) ar B (III). Ši kyla, nes antikūnai ima
veikti, kai vaikelis atsiskiria nuo mamos organizmo. Gelta gali būti labai
didelė, naujagimiui kartais netgi tenka perpilti kraują.
Rh (D) kraujo konflikto gelta kyla, kai antikūnų pradeda gamintis mamos
organizme ir dėl to vaisius pažeidžiamas dar įsčiose. Gimusio vaikučio gali būti
pažeisto ne tik kepenys, bet ir smegenys, jis gali sirgti mažakraujyste. Kad
taip neįvyktų, Rh (D) teigiamo kraujo moteriai po pirmo gimdymo (jei gimsta
naujagimis, kurio kraujas Rh (D) teigiamas), suleidžiama antiD gamaglobulino,
kuris saugo, kad per kitą nėštumą nepasigamintų antikūnų ir jie nepažeistų
vaisiaus.
Žindymas ir gelta
Naujagimio, kuris maitinamas mamos pienuku, organizme yra daugiau tam tikro
fermento, šiek tiek trukdančio birobilinui pasišalinti iš organizmo. Todėl gelta
kartais užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, paryškėja 10-21- ą parą ir gali
trukti 2-3 mėnesius. Naujagimio, kuris gerai auga ir šlapinasi, atrodo sveikai
ir gauna tik mamos pienuko, gydyti nereikia.
Mitybos patarimai
* Gelta sergantis vaikas gali valgyti mažiau, nei turėtų. Jį patartina maitinti
kaip įmanoma dažniau, net jei yra mieguistas. Mat dažnai žindant greičiau
virškinama ir sparčiau pasišalina bilirubinas. Kūdikį, sergantį sunkesne geltos
forma ir visada norintį miego kone iki alpulio, ko gero, mama maitinti įstengs
tik nutrauktu pienuku.
* Negalima papildomai duoti mišinuko, nes vaikutis nustos žįsti krūtį (taip
valgyti jam sunkiau). Iš buteliuko galima maitinti nebent tada, jei kūdikis
negauna pakankamai pieno, nors mama žindo dažnai.
* Jei dėl vaikučio gydymo gali tekti kurį laiką nustoti žindyti, pieną iš krūtų
vis tiek reikia nutraukti.
Mėlynoji šviesa
Bilirubinas gali ne tik nudažyti odą, bet ir pažeisti smegenis. Jei taip
nutinka, vaikelis būna arba labai vangus, arba sudirgęs. Tai vienas per didelės
geltos požymių. Vaistukų nuo geltos nėra. Kūdikis gydomas tik fototerapija,
dienos šviesos mėlynosiomis bangomis (420-470 lm/W), kurios padeda greičiau
suardyti bilirubiną. Gydant fototerapija bilirubinas, aplenkęs kepenis, patenka
į inkstus ir iš organizmo pasišalina. Ar reikia vaikutį gydyti, gydytojai
nusprendžia ištyrę, kiek bilirubino yra kraujyje. Kuo labiau neišnešiotas
naujagimis ir kuo mažiau sveria, tuo mažiau bilirubino gali pažeisti smegenis.
Be to, labai svarbu, kurią gyvenimo parą prasidėjo gelta. Todėl vienas vaikutis
gali būti paguldytas į inkubatorių su mėlynąją šviesa, o kitas ne, nors abiejų
tyrimai panašūs.
Geltą taip pat mažina saulės spinduliai, kurie pagreitina bilirubino irimo
procesą. Todėl vaikutį patartina guldyti arčiau lango. Vaistų reikia tik tada,
kai vaikelis serga dar kokia nors liga, kurią būtina gydyti.
Skaisčiaveidis pagelto namie
Kai kurie vaikai turi geltos riziką: neišnešiotukai, gimusieji mažo svorio, taip
pat kai nesutampa mamos ir naujagimio kraujo grupė, mama ar vaikelis serga
endokrinine liga. Gelta gali susirgti vaikučiai, gimę tarsi ir laiku, 37- 38- ą
savaitę, bet atrodantys nebrandžiai (ant kūno daugiau plaukelių, blogai
reguliuoja temperatūrą, prastai valgo). Jei ligoninėje bilirubinas neviršijo
leistinos ribos, gydytojai, išrašydami vaikelį namo, tėvelius perspėja, kad po
2- 3 dienų gali tikėtis geltos (dabar mamos išrašomos anksti, kartais jau kitą
dieną po gimdymo).
Mama, kuriai neramu, vaikelį turėtų parodyti šeimos gydytojui. Geriau nuvykti be
reikalo, negu uždelsti. Paskubėti reikia ypač tada, kai labai ryškiai pagelsta
delniukai ir padukai. Tada bilirubinas gali viršyti net 250 mikromolių litrui.
Kartais į ligoninę iš poliklinikos ar ambulatorijos atsiunčia vaikelį, kuriam
bilirubiną tikrino prie odos pridėjus aparatėlį. Tačiau jeigu bilirubino kiekis
didesnis nei 200 mikromolių litrui, aparatėlio parodymai gali būti netikslūs.
Todėl ligoninėje vaiko kraujas vėl tiriamas. Tyrimą kartais tenka patikslinti.
Būna, vaikelis geltonas, ligoninėje atliktas tyrimas rodo, nors ir nemažai
bilirubino, bet jis dar atitinka to vaikelio normą pagal amžių ir gimimo svorį,
tad išleidžiamas namo. Arba, priešingai, siuntime parašyta, kad gelta nelabai
didelė, bet kol naujagimis atvežamas, paryškėja. Tuomet jis gydomas ligoninėje.
Tai svarbu!
Kai naujagimio gelta užsitęsia ilgiau nei 10 dienų arba grįžus iš ligoninės namo
tapo ryškesnė , kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.