Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) manymu, pagal naujus principus ir metodiką sudarytas 2010 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas taupys ne tik valstybės, bet ir gyventojų pinigus. Tuo tarpu etinių farmacijos kompanijų atstovų teigimu, įsigaliojus naujam kainynui priemokos didėja net 40 proc. jame esančių vaistų, o ateityje Lietuvos gyventojai išvis gali likti be galimybės gydytis pažangiais originaliais preparatais. Ar naujas kainynas iš tiesų gerins vaistų prieinamumą ir mažins jų kainas?   Taupys gyventojų pinigus? Ministerijos išplatintame spaudos pranešime teigiama, kad „ rengiant kainyną vaistų tiekėjus reikėjo priversti realiai konkuruoti bei mažinti vaistų kainas, taip pat rasti priemonių ir būdų, kaip taupant valstybės lėšas mechaniškai neperkelti išlaidų naštos ant vartotojų pečių, pastariesiems didinant priemokas už vaistus“. Rengėjų nuomone, šiuos iššūkius iš esmės įgyvendinti pavyko. Ministerijos teigimu, naujajame kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne iš viso yra 1833 prekinių pavadinimų preparatų, iš kurių 167 – nauji. Sumažėjus 1084 vaistų bazinėms kainoms – valstybė, o konkrečiai PSDF per metus turėtų sutaupyti per 70 mln. Lt arba apie 190 000 Lt. kasdien. SAM manymu, gyventojai vaistų atpigimą turėtų pajusti dėl to, kad kainyne sumažėjo 604 vaistinių preparatų deklaruotos kainos (nuo 1 cnt iki 968 Lt). „Atsižvelgiant į bendrą vaistų kainų mažėjimą, priemokos už vaistus gyventojams taip pat turėtų mažėti. Be abejo, konkretus priemokų dydis labai priklausys nuo to ar gyventojai pasinaudos galimybe rinktis ir pirkti pasiūlytus naujus pigesnius kompensuojamuosius vaistus. Pagal ligšiolines vaistų pirkimo tendencijas pacientai priemokoms per metus sumokėdavo apie 130 mln. Lt. Jeigu pacientai iš naujojo kainyno rinktųsi pigesnius vaistus, per metus jie galėtų sutaupyti per 80 mln. Lt.“, – pastebi ministras R.Šukys. Tačiau etinių farmacijos kompanijų teigimu, kalbos, kad naujas kainynas padės gyventojams taupyti pinigus yra tik mitas, nes nepaisant to, kad kompanijos reikšmingai sumažino vaistų kainas, net 40 proc. į kainyną įtrauktų preparatų priemokos vis dėl to padidėjo. Tai nulėmė ir nauja kompensavimo tvarka, ir naujai į rinką ateinantys generiniai preparatai. Taigi realiai bus taupomos tik valstybės lėšos.   Kainynas sudarytas pagal naujus principus? Kitas mitas yra svarbiausia kainyno naujovė, t.y. kad dabar bazinės kompensuojamos vaistų kainos skaičiuojamos ne pagal prekinius, o pagal tarptautinius vaistų pavadinimus. Etinių farmacijos kompanijų atstovų teigimu, jokia tai naujovė, nes jau daugiau kaip dešimtmetį bazinė vaisto kaina nustatoma pagal konkrečiame preparate esančią veikliąją medžiagą. Realios kainyno naujovės – trumpo ir ilgo veikimo vaistų grupavimas, taip pat kai kurių preparatų grupavimas pagal jų formą (purškiamieji, milteliai ir t.t.). Ką jos davė? Tik didesnes vaistų priemokas.   Mažesnė dozė – didesnė priemoka Pagal ankstesnę metodiką, preparatams, kurie gaminami įvairių dozių, bazinė kompensuojama kaina buvo apskaičiuojama atskirai kiekvienai vaisto dozei. Pagal naująją tvarką, skaičiuojama bendra bazinė kaina. Dėl to prieita prie paradokso, kai mažesnė vaisto dozė kainuoja brangiau. Pvz., pagal naują kainyną už preparato BENEMICIN (veiklioji medžiaga rifampicinas), priklausančio ansamicinų antibiotikų grupei, 300 mg pakuotę gyventojui reikėtų primokėti 4,04 Lt. Tuo tarpu vaikiška šio preparato dozė – 150 mg jau kainuotų 15,86 Lt. Kitas pavyzdys – preparatas pioglitazonas (Actos), kuris skirtas cukriniam diabetui gydyti. Priemoka už didžiausią 45 mg šio vaisto dozę yra 20,27 Lt, perkant 30 mg dozės pakuotę reikės primokėti 23, 84 Lt, o mažiausia dozė (15 mg) jau kainuos 34,50 Lt. Ir tokių pavyzdžių naujajame kainyne daugybė. Farmacininkų manymu, tokia situacija ydinga, nes taip skatinamas vaistų didelėmis dozėmis vartojimas.   Kam naudingos išimtys? SAM teigimu, 1049 vaistinių preparatų kainos išliko tokios pačios kaip ir 2009 m. kainyne, nes nemažai vaistų gamintojų atstovų nesutiko deklaruoti mažesnių vaistų kainų. Todėl Ministerija siekdama, kad gyventojams drastiškai neišaugtų priemokos už vaistus buvo priversta kai kuriems vaistiniams preparatams laikinai taikyti išlygas. „Reikia atvirai pasakyti, kad kai kurie vaistų gamintojų atstovai derybose buvo nepalenkiami ir kategoriški, todėl kainyne yra vaistinių preparatų, už kuriuos priemokos gyventojams išaugs. Reaguodamas į tai, artimiausiu metu tiesiogiai kreipsiuos į užsienyje esančių motininių šių kompanijų vadovus, atkreipdamas dėmesį į jų atstovų Lietuvoje elgseną bei primygtinai prašydamas įvertinti ir peržiūrėti užsienio gamintojų Lietuvoje vykdomą vaistų kainų politiką, atsižvelgiant į sunkmečio sąlygomis sumažėjusias galimybes gyventojams įsigyti jiems reikalingus vaistus“, - pažymi Sveikatos apsaugos ministras. Padariusi išimčių kelioms farmacijos bendrovėms Ministerija atmetė kitų vaistų gamintojų argumentus. Įdomu tai, kad SAM išskirtinės sąlygos sudarytos toms farmacijos kompanijos, kurios vaistų kainų mažinti nesutiko, o toms, kurios sutiko, jokių išimčių nėra taikoma. Be to, išimtys apskritai neskatina gamintojų mažinti Lietuvai parduodamų vaistų kainos. SAM atstovės teigimu, išimtys padarytos gyvybiškai svarbiems vaistams, kurių priemokos smarkiai išaugtų ir jie taptų neįperkami. Tačiau, ar išvardyti antibiotikai ir CD gydyti skirti vaistai, kuriems priemokos išaugo, nėra gyvybiškai svarbūs? Skaičiuojant bazinę kainą išimčių padaryta penkiems sudėtiniams preparatams – vaistams, gaminamiems iš kelių veikliųjų medžiagų. Bet tai vieno gamintojo vaistai, skiriami astmai, lėtinei obstrukcinei plaučių ligai ir kraujo krešumo sutrikimams gydyti. Taigi vieni tokių vaistų – bronchus plečiantieji. Tuo tarpu šių metų balandžio mėnesį JAV atlikta ilgo veikimo beta-2 agonistų saugumo metaanalizė įrodė, kad šie preparatai mirties ar intubacijų riziką padidina du kartus, kai pacientai jų vartoja monoterapijoje ar gliukokortikoidų vartoja ne nuolat, ir ta pati rizika padidėja tris kartus, kai šie vaistai vartojami kartu su gliukokortikoidais. „Dėl to FDA priėmusi spendimą, kad kompanijos turėtų pakeisti šių vaistų vartojimo indikacijas, t.y. jie turėtų būti vartojami tik tada kai visi kiti vaistai nepadeda. Tuo tarpu Lietuvoje šiems preparatams SAM pritaikė išimtį, nors pagal naujausius duomenis, jų iš vis turėtų nekompensuoti“, – įsitikinę farmacininkai. Kita SAM išimtis sudaryta vadinamiesiems modifikuoto veikimo vaistams – kurių veiklioji medžiaga yra ta pati, bet skirtingas poveikio laikas. Šis įsakymas palietė tik dviejų farmacijos bendrovių vaistus – verapamilį ir metaprololį. Pagal minėtą Ministro įsakymą, trumpo, ilgo arba modifikuoto veikimo vaistai negrupuojami, jeigu jų indikacijos skiriasi. Tačiau farmacininkų teigimu, praktiškai visų kainyne esančių trumpo ir ilgo veikimo vaistų indikacijos skiriasi, bet išimtis kažkodėl pritaikyta tik dviem preparatams. PSDF tarybą svarstė šį klausimą ir rekomendavo netaikyti jokių išimčių. Tačiau SAM į tai neatsižvelgė. Abejonių dėl šio sprendimo skaidrumo iškyla ir dėl to, kad, pvz.,  metaprololio kaina Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, bet kompanijai nesutikus jos mažinti, Ministerija kažkodėl sutiko pritaikyti jai išimtį. Daugelis kompanijų norėtų tokių išimčių...   Iš kainyno bus išbraukta 400 preparatų Farmacininkų teigimu, netolimoje ateityje, t.y. maždaug po 3 mėnesių, iš kainyno bus išbraukta apie 400 vaistų, nes bus pritaikyta vadinamoji tunelio sistema, kai etinio vaisto, kuris turi ne mažiau 3 generinių analogų, kaina negalės būtų brangesnė už pigiausią daugiau kaip 60 proc. Kitais metais kainų skirtumas turės sumažėti iki 30 proc. Vaistai, kurie pažeidžia šią taisyklę, turėtų būti išbraukti iš kainyno ir nebekompensuojami. Tokiu atveju net ir norėdamas primokėti daugiau ir vartoti originalų vaistą žmonės to padaryti negalės, nes šis vaistas bus išbrauktas iš kompensuojamųjų sąrašo. Tiesa, liks dar viena galimybė – pirkti vaistą už visą kainą. Tačiau ir ši kaina išaugs, nes nekompensuojamiems vaistams nėra taikomas lengvatinis PVM tarifas. Suprantama, kad padidėjus PVM nuo 5 proc. iki 21 proc. atitinkamai brangiau reikės mokėti ir už vaistą. Ar tai galima pavadinti vaistų prieinamumo gerinimu? Pagal dabartinę tvarką, norint, kad preparatai liktų kompensuojamųjų vaistų sąraše, gamintojai Lietuvai vaistus turėtų parduoti 40–50 proc. pigiau nei mažiausia jų kaina Europoje, bet tai neįmanoma. Kita vertus, net jeigu kainos tiek ir sumažėtų, iškiltų kita grėsmė – visi vaistai būtų išvežami iš Lietuvos, nes jie būtų smarkiai pigesni negu visoje Europoje. Taigi einama prie to, kad žmonės nebeturės galimybių gydytis originaliais preparatais. Be abejo, generinių vaistų skatinimas būtinas, tačiau norintieji gydytis originaliais preparatais taip pat turėtų turėti galimybę jų įsigyti su valstybės kompensacija.  

Natalija Voronaja

Lietuvos Medicinos kronika