Izraelio mokslininkai nustatė naują technologiją, skatinančią užprogramuotų ląstelių mirtį. Tai atradimas, kuris galėtų būti panaudotas vystant naujus vėžio gydymo metodus. Tyrimas prasidėjo baltymo atradimu žmogaus mitochondrijose, tai – mitchondrinis pernešiklis homologas 2 (MTCH2). Mitochondrijos yra ląstelių „jėgainės“, paverčiančios maistingąsias medžiagas į cheminę energiją, kuri reikalinga ląstelėje vykstantiems procesams. MTCH2 proteiną atrado prof. Atan Gross iš Veicmano mokslinio instituto, Biologijos fakulteto, o informacija apie tai pirmą kartą buvo paskelbta medicininėje literatūroje 2005 m. Maždaug prieš du metus buvo atrasta, kad ląstelėje šis proteinas veikia kaip receptorius skirtingiems baltymams, vadinamiesiems BID, kurie atlieka svarbų vaidmenį atidedant ląstelės žūtį. Vėlesni prof. Assaf Friedler ir jo komandos iš Jeruzalės hebrajų universiteto, chemijos instituto, tyrinėjimai atskleidė šių dviejų baltymų sąveiką. Mokslininkai atrado, kad BID padeda atidėti ląstelės žūtį branduolyje, todėl labai svarbu paskatinti apoptozę, arba užprogramuotą ląstelės žūtį mitochondrijoje. „Tai esminis procesas, kuris vyksta daugelyje mechanizmų žmogaus kūne ir apima daugelį skirtingų proteinų tipų“, – teigė profesorius, paaiškindamas, kad tai kūno gynybos nuo nereguliarios ląstelių sklaidos dalis. Daugelis vėžinių ląstelių faktiškai yraatsparios apoptozei. Veicmano instituto tinklalapyje yra teigiama: „Jei gydytojai praktikai galėtų reguliuoti MTCH2 gamybą ir aktyvumą, jie sugebėtų, pavyzdžiui, „įjungti“ mitochondrijų apoptozę vėžinėse ląstelėse ir „išjungti“ ją pacientų, sergančių Parkinsono ir Alzheimerio ligomis, smegenų ląstelėse. Komanda šiuo metu toliau dirba, norėdama išsiaiškinti, kaip BID veikia apoptozę, ir atskleisti mitochondrijų vaidmenį ląstelės susinaikinime.“ Aptikę molekulinę ir biofizikinę sąsają tarp šių dviejų proteinų, mokslininkai ėmėsi peptidų (baltymų), sukeliančių ląstelės žūtį, tyrimų. Laboratorinių eksperimentų metu šie peptidai sukeldavo kaulų vėžio (osteosarkomos) ląstelių susinaikinimą. Prof. A. Friedler teigia, kad šių peptidų poveikis dabar gali būti tikrinamas tyrinėjant kitas vėžinių ląstelių grupes.