Ne viskas yra ekologija…

Ne viskas yra ekologija…

Mes jau pripratome, kad
obuoliai, švieži pomidorai, braškės, vynuogės parduodami ištisus metus. Net
nesusimąstome, iš kur vidury žiemos parduotuvėje atsiranda šviežios bulvės.
Kaip vynuogės, išaugintos Argentinoje, pakelia visus kelionės sunkumus,
sandėliavimą, muitines, ir vis dar atrodo šviežios? Iš tikrųjų dauguma vaisių,
žuvis, paukštiena, patenkantys ant mūsų stalo, auga sąlygomis, kurios yra taip
nutolę nuo gamtos, kaip ir mes, didmiesčių gyventojai. Tai, ką valgome,
dažniausiai būna modifikuoti maisto produktai. Pavyzdžiui pienas, kuris prarado
beveik visas naudingas savybes technologinio apdirbimo metu, o paskui vėl buvo
praturtintas vitaminais. Vaisiai ir daržovės mums asocijuojasi su naudingu,
natūraliu, sveiku maistu, tačiau neretai jie ne tik auginami naudojant chemines
medžiagas, bet ir veikiami jomis prieš patiekiant pirkėjams. Kad vaisius ir
daržovės galima būtų transportuoti, juos apdoroja dujose, švitina, mirko
fungicidiniuose tirpaluose, tokiu būdu pristabdydami jų nokimą, saugodami nuo
pelėsio ir parazitų dauginimosi.
Blėstant euforijai dėl
galimybės bet kada įsigyti šviežių vaisių ir daržovių, vis dažniau susimąstome,
ką iš tiesų gauname su maistu, kuo maitiname savo vaikus,ir ieškome produktų, pažymėtų
ženklu “ekologiškas”. Tačiau ne viskas yra ekologija, kas ekologiškai kvepia.
Imkime tris pomidorus. Vienas
atvežtas iš Ispanijos, du išauginti Lietuvoje. Ar įmanoma vien apžiūrėjus ir
paragavus atskirti, kuris iš jų ekologiškiausias?
Vienas iš pomidorų savo skoniu
akivaizdžiai nusileidžia kitiems dviems. Nieko stebėtino, jis išaugintas už
kelių tūkstančių kilometrų. Kad pasiektų mus savo gražiausioje būsenoje, buvo
nuskintas žalias, ir prinoko jau kelyje. Kuo jis buvo laistytas, kuo
nupurkštas, kaip apdorotas,- viso šito nežinome, tačiau mūsų skonio receptoriai
pateikia verdiktą: lietuviškiems pomidorams šis neprilygsta.
O kaip kiti du? Vieną iš jų
augino savo darže bobutė, o kitą – ūkininkas. Deja, rinkdamiesi ekologiškiausią
produktą, ne visada galime pasikliauti skoniu. Tai, kad daržovė parduodama
turgelyje, irgi nieko negarantuoja. Pardavėjai pasiruošę prisiekti, kad
prekiauja tikrai lietuviška produkcija, tačiau tai dar nereiškia, kad ji
ekologiška. Daržovė, užauginta “pas bobutę” gali būti negailint palaistyta
neaiškiomis, tačiau  “labai geromis” trąšomis, ar nuskinta iš daržo šalia
automagistralės, tačiau skonis to neišduos. Vien paragavę nenustatysite, kuris
pomidoras išaugintas ekologiškai ūkininkaujant.
Taigi renkantis tikrai
ekologišką produktą tenka pasikliauti žymėjimu. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Europos
sąjungoje ekologiški produktai žymimi vieningu ženklu: žalias stačiakampis,
kuriame pavaizduota dvylika žvaigždučių (kaip ES vėliavoje), kurios išsidėstę
taip, kad sudaro lapo kontūrą. Ant ženklo nėra jokio teksto. Kartu gali būti
naudojamas nacionalinis ženklas, žymintis ekologišką produkciją. Lietuvoje
pagaminti ekologiški produktai žymimi ženklu “EKOagros” arba Tatulos programos
ženklu. Ekologinės žemdirbystės sertifikatas išduodamas įvertinus sąlygas (ar
tinkamas dirvožemis, ar pakankamas atstumas nuo galimų aplinkos taršos
šaltinių, ir pan.). Ekologiškų produktų etiketėse nurodoma: gamintojas,
adresas, sertifikato numeris ir jį išdavusi sertifikacijos įstaiga, produkto
ingredientai ir jų kilmė.
Kaip auginami ekologiški
produktai? Pagrindinis organinės žemdirbystės šūkis: netrukdyk gamtai! Jokių
sintetinių trąšų, jokių pesticidų, jokių herbicidų, ir nearkite žemės giliai.
Organinės žemdirbystės
entuziastų nuomone, žemę reikia ne suarti, o tik „sušukuoti”, tuomet
ji atsidėkos turtingu ir ekologišku derliumi. Negiliai ariant žemę, dirvoje
lieka augalų šaknys ir kitos dalys, kurias gamtoje vykstantys procesai paverčia
organinėmis trąšomis. Pūvant bei yrant augalų liekanoms, jose atsiranda grybeliai
ir pelėsiai, kurie kartu su sliekais ir vabalais purena žemę, turtina ją azotu
ir mineralinėmis medžiagomis, kurias augalai pasisavina žymiai geriau, nei
chemines trąšas. Ekologiški produktai – tai didelės vertės, neužteršti
sintetinėmis cheminėmis medžiagomis produktai, pasižymintys geresnėmis
savybėmis nei įprastiniai.