Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet per anksti miršta 1 milijonas 200 tūkstančių europiečių. Septyni tūkstančiai iš jų – lietuviai. Lietuvoje pradeda rūkyti vis daugiau vaikų ir paauglių. Pagal birželio mėnesį paskelbtus Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo rezultatus, Lietuvoje 34 proc. apklaustų 15 metų mergaičių ir 49 proc. berniukų pirmą kartą pabandė rūkyti būdami 13 metų ar jaunesni, 18 proc. mergaičių ir 26 proc. berniukų rūko bent kartą per savaitę.
Pasirinkimą rūkyti nulemia daug veiksnių. Įgyta jauname amžiuje priklausomybė nuo nikotino dažnai žmogų lydi visą gyvenimą. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama rūkyti – tuo didesnė žala organizmui sakė bendrosios praktikos gydytoja Milda VARNIENĖ.
KODĖL VAIKAI PRADEDA RŪKYTI?
Priežasčių gali būti daug arba tik viena, kiekvienas atvejis yra individualus ir skirtingas. Psichologai kalba apie šias pagrindines priežastis: emocinis nesubrendimas, asmenybės sutrikimas, naujų, malonių ir įdomių potyrių paieška, streso ir įtampos pašalinimas, noras pritapti bendraamžių grupėje.
Milžiniškos įtakos turi reklama bei mada, taip pat bendraamžių psichologinis spaudimas. Vaikai gali pradėti rūkyti, nes rūko tėvai ar mokytojai – didžiausią įtaką jų gyvenime turintys suaugę žmonės.
Cigarečių rūkymas siejasi su lengvesne galimybe užmegzti naujas pažintis, lengviau pritapti bendraamžių grupėje.
Rūkydami, vaikai bando atkreipti dėmesį į save ir savo problemas. Pradėti rūkyti gali ir dėl gero tarpusavio supratimo ir ryšio su tėvais stokos.
Jaunas ir nesubrendęs žmogus nori viską išbandyti pats, netiki, kai kiti aiškina – jis žino geriau ir pripažįsta tik savo tiesas.
KAIP ATPAŽINTI, KAD VAIKAS RŪKO?
Rūkantys vaikai turi nesklandumų mokykloje – jiems yra sunkiau susikaupti, ilgiau užtrunka atlikdami namų darbus. Jie tampa nervingi, su pykčio priepuoliais, nepaklusnūs.
Priklausomybės nuo tabako pobūdį ir laipsnį galima nustatyti pateikiant specialų klausimyną. Sunkesniais atvejais naudojamas testas, kurį pildo pacientas, vertindamas testo rezultatus gydytojas nustato rūkymo tipą. Išskiriami šie rūkymo tipai :
A (stimuliuojantis rūkymas ),
B (hedoniškas, kai rūkymas teikia malonią patirtį ),
C (socialinis, kai rūkoma daugiau dėl kitų rūkančių įtakos ),
D (manipuliacinis, kai reikšmingas rūkymo veiksmų ritualas ),
E (narkomaninis, reiškiantis fizinę priklausomybę ),
F (automatinis, kai užsirūkoma to sąmoningai nesuvokiant ),
G (priešstresinis rūkymas).
Diagnozuojant rūkymą, gali būti taikomi įvairūs laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Kilus įtarimų, jog vaikas rūko, galima net patiems tėvams namuose atlikti specialų nikotino nustatymo testą. Jų galima įsigyti bet kurioje vaistinėje. Tyrimas visai paprastas, bet tuo pat metu ir patikimas, jam nereikia jokios specialios papildomos įrangos. Per trumpą laiką (maždaug 5–15 min.) galima nustatyti nikotino arba jo metabolitų koncentraciją šlapime arba seilėse. Nikotino suvartojimo kiekis nustatomas pagal spalvinę gamą, kuri parodo ne tik nikotino, bet ir jo metabolitų, įskaitant kotininą, koncentraciją šlapime.
KODĖL VERTA MESTI RŪKYTI?
Nikotinas yra veiklioji tabako medžiaga. Tabako dūmuose yra apie 4000 įvairių medžiagų, iš jų 40 yra kancerogeniškai veikiančios. Rūkymo metu kartu su dūmais pro kvėpavimo takų gleivinę nikotinas patenka į kraujotaką.
Rūkymas gali sukelti vėžį, ypač plaučių, ryklės, gerklų, burnos gleivinės, lūpų o taip pat – inkstų ,šlapimo pūslės, stemplės.
Šią priklausomybę turintiems žmonėms dažniau išsivysto koronarinė širdies liga, dažniau pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, kosulys.
Neigiamai veikiama ir virškinamoji sistema – pasireiškia skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė, skrandžio gleivinės uždegimas.
Ilgalaikis rūkymas veikia nervines ląsteles ir keičia cheminę smegenų sudėtį, metus rūkyti, šie pokyčiai gali išnykti.
Rūkant gali pablogėti ne tik sveikata, bet ir išvaizda. Ypač jautriai reaguoja oda: anksčiau atsiranda raukšlių, pablogėja žaizdų gijimas, paūmėja odos ligos (aknė, psoriazė ir kitos). Taip pat sustiprėja neigiamas saulės spindulių poveikis, kadangi cigaretėse esančios kenksmingos medžiagos padidina laisvųjų radikalų kiekį organizme bei sausina odą.
Lėtinis tabako rūkymas sukelia psichinę ir fizinę priklausomybę.
Cigarečių rūkymas kenkia ne tik tiesiogiai įkvepiančiam dūmus, bet ir šalia esančiam žmogui. Šalutiniuose dūmuose yra didesnė kenksmingų medžiagų koncentracija nei pagrindiniuose dūmuose, kuriuos įtraukia rūkantysis.
Šalutiniai dūmai pasireiškia alergiją sukeliančiu poveikiu – atsiranda akių ašarojimas, nosies gleivinės dirginimas, kosulys, pasikartojantis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, alerginių ligų paūmėjimas.
GYDYMO GALIMYBĖS
Gydymo procese turėtų dalyvauti ir tėvai ir gydytojai. Šeimos gydytojai bei vaikų gydytojai turėtų išsiaiškinti, ar nepilnametis rūko, išsiaiškinus rūkymo pobūdį, patarti mesti rūkyti.
Jeigu nustatoma priklausomybė nuo nikotino ir metus rūkyti pasireiškia abstinencijos požymiai, gali būti skiriama pakeičiamoji nikotino terapija.
Jeigu rūko ir patys tėvai, gydytojas turėtų paaiškinti apie neigiamą pasyvaus rūkymo įtaką vaiko sveikatai.
PATARIMAI TĖVAMS
Bandant kalbėtis su vaiku labai svarbu :
– nelyginti su kitais bendraamžiais, nes vaikai labai jautriai reaguoja į tokius dalykus. Jie turi teise būti kitokie, netobuli;
– nesakyti vaikui, kaip jis turėtų jaustis, o bandyti jį suprasti;
– negrasinti, negąsdinti, nes tada vaikui atrodo, kad pasaulis nedraugiškas ir nusiteikęs prieš jį;
– bendradarbiaujant su vaiku pasiekiama geresnių rezultatų – bandant susitarti, paaiškinti;
– svarbu vaiko nebausti, o skatinti, ne drausti, o įkalbinėti.
Vaikai negalvoja apie ateitį, jie gyvena šia diena, todėl kalbos apie neigiamą rūkalų poveikį sveikatai ir sukeliamas ligas juos mažai veikia. Labiau paveikti galėtų argumentai, atspindintys šią dieną, – pablogės sporto rezultatai, mokslas, sulėtės augimas, neigiamai paveiks išvaizdą, oda taps geltonai pilkšva, dantys praras savo spalvą ir atsiras dantų apnašų, rankų pirštai pagels, burnos kvapas taps nemalonus ir specifinis.
Konkretus pavyzdys iš realaus gyvenimo padėtų vaikui geriau suvokti rūkymo sukeliamą žalą. Kartais padeda kalbos vėjais metamus pinigus.
Reikėtų bendrai spręsti vaiko problemas, sukurti jaukią atmosferą namuose ir klasėje, mokykloje, taip, kad vaikas jaustųsi reikalingas ir svarbus.