• 2010-02-01 20:00:00

Pasirodo, ne kiaulių, ožkų ar kitų gyvių vardais vadinamas gripas kelia didžiausią pavojų Lietuvos žmonių sveikatai. Už šias infekcijas baisesnė yra netramdoma tuberkuliozės epidemija. Dvi sanitarės iš vonios kelia į juodą maišą įvyniotą kūną. Tokį vaizdą vienos tuberkuliozės ligoninės vonios kambaryje išvydo ligonės, atėjusios praustis.

Mirtis tuberkuliozės ligoninėse – itin dažna viešnia.

Priežastis paprasta – į ligonines guldomi tik labai sunkūs ligoniai, kuriems dažniausiai niekuo nebegalima padėti. Kur yra tie, kuriems dar galima padėti? Pasirodo, sveikatos apsaugos reforma vyksta taip, kad grėsmingai plintant tuberkuliozei lieka vis mažiau gydytojų, galinčių ją laiku diagnozuoti ir gydyti. O negydomas ligonis per metus gali užkrėsti 10-15 žmonių. Todėl tuberkuliozės smagratis sukasi vis smarkiau.

Liga pakirto dvidešimtmetį

2008-ųjų rugsėjo 1-ąją Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos moksleivės seserys Natalija ir Ina sėdėjo ne mokyklos suole, o laidojo savo dvidešimtmetį brolį Dimitrijų. Tuomet mokykloje dar niekas nežinojo, nuo ko mirė gimnazisčių brolis. Sužinojo, kai ta pačia liga – tuberkulioze susirgo ir Natalija. Kilo panika. Mokinių tėvai susirūpino dėl vaikų sveikatos, o mokytojai – dėl savo. „Dieve, kad mes nieko nežinojome apie tą ligą“, – pravirko Suvėnų kaime gyvenanti vaikų motina Anfisa Nikolina. Dimitrijus mokėsi Zarasų žemės ūkio mokykloje. „Gydytojai sakė, kad jo plaučiai silpni: vieną kartą nustatė uždegimą, kitą – bronchitą. Dėl bronchito net į ligoninę neguldė. Davė vaistų, ir jis pasveiko. O paskui ir vėl susirgo“, – pasakojo A.Nikolina.
Dimitrijaus motina – siuvėja. Ne gydytoja. Iš kur jai žinoti, kad jos sūnui jau tada buvo ne bronchitas? „Jūs sergate ne mažiau kaip dvejus metus“, – vaikinui pasakė gydytoja, kai jis pateko į ligoninę Vilniuje. Paaiškėjo, kad Dimitrijų pakirto vaistams atspari tuberkuliozės forma.

Šeimos vengė lyg raupsuotųjų

Po Dimitrijaus susirgo ne tik Natalija, bet ir dar vienas Nikolinų sūnus – Aleksejus. Tuberkuliozė nepalietė tik dukters Inos. Nikolinų imta vengti lyg raupsuotųjų. „Net girtuokliai parduotuvėje šaukė, kodėl pardavėja leidžia mums stovėti vienoje eilėje“, – pasakojo Anfisa. Kai mokykloje kilo panika, mažesniesiems mokiniams buvo daromas Mantoux (Mantu) mėginys. Tai tuberkuliozės indikatorius, pavadintas jo atradėjo prancūzų gydytojo garbei. Vyresnieji su rentgeno nuotraukomis konsultacijų turėjo važiuoti į Ignaliną. Zarasuose gydytojo, išmanančio tuberkuliozę, nėra.„Tai ko stebėtis, kad žmonės nežino, jog serga“, – pečiais gūžtelėjo Suvieko seniūnijos socialinė darbuotoja Nijolė Plučienė.

Neliko masinių patikrinimų

Sovietiniais laikais į kiekvieną kaimą, mokyklą ar didesnę darbovietę atvažiuodavo kilnojamasis fluorografas. Šiuo aparatu būdavo daromos rentgeno nuotraukos, iš kurių patyrusi ftiziatro akis lengvai atpažindavo sergantįjį. Klaipėdietė aukščiausiosios kategorijos ftiziatrė Violeta Baravykienė įsitikinusi: jeigu šiandien kas nors fluorografu patikrintų visus šalies gyventojus, sergantiesiems neužtektų visų šalyje esančių ligoninių. Šio aparato atsisakyta, nes jis neva kenkia sveikatai. Be to, masiniai patikrinimai – pernelyg brangūs. Pasak V.Baravykienės, žmonės dabar dėl tuberkuliozės yra nesitikrinę 10-20 metų. 80 procentų ligonių tyrimai pastarąjį kartą daryti sovietiniais metais.
Į ligonines jie patenka dėl labai užleistos ligos. „Anksčiau užleista tuberkuliozė sudarydavo 7 procentus visų ligos atvejų, dabar – net 30“, – sakė gydytoja.
 
Didėja atsparumas vaistams
 
Išgydymo efektyvumas Europoje – 75 proc., Lietuvoje – 50. Vadinasi, išgydomas tik kas antras. Vieni patys nutraukia gydymą, kiti iš ligoninių išleidžiami ne iki galo išgydyti. „Tik nustoja organizmas išskirti bacilas, ir privalome žmogų iš ligoninės išrašyti“, – neslėpė gydytoja. O po dviejų mėnesių ligonis sugrįžta atgal, tačiau jau įgijęs atsparumą vaistams. Anksčiau tuberkuliozė buvo atspari tik dviem vaistų rūšims. Pastaruoju metu daugėja tų, kurie serga visiems antibiotikams atsparia tuberkulioze. Tai reiškia viena – ligonis pasmerktas neišvengiamai mirčiai. 2007 metais mirė 284, 2008 metais – 306 ligoniai. Tuberkuliozė jaunėja – ja serga vis daugiau vaikų ir paauglių. 2007 metais šalyje sirgo 104 vaikai, o 2008-aisiais – jau 127. Sergamumu tuberkulioze Lietuvoje susidomėjo net Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), nes mūsų šalį šioje srityje lenkia tik Rumunija.
Bet padėtis yra kur kas blogesnė, nei rodo oficiali statistika. Daug metų ją tvarkiusi vilnietė gydytoja Elena Ulevičienė prisipažino, kad buvo verčiama nerodyti tikrosios padėties. Karjerą E.Ulevičienė baigė 2001-aisiais. Tačiau išėjo ne todėl, kad buvo laikas išeiti. „Sovietmečiu manęs niekas nevertė klastoti sergamumo rodiklių. O tais metais man pasakė: su tokiu sergamumu mūsų į Europos Sąjungą nepriims“, – prasitarė vilnietė gydytoja.
 
Pirmieji tuberkuliozės požymiai
* Padidėjusi kūno temperatūra (ypač vakarais),
* gausus prakaitavimas (ypač naktį),
* silpnumas, euforija, kosulys,
* aštrus skausmas krūtinėje ar šone, atsikosėjimas krauju,
* svorio mažėjimas.
 
Bandoma gydyti lankstinukais
* Kaip šalyje vykdoma tuberkuliozės profilaktika, jos diagnozavimas ir gydymas? Štai tokį atsakymą pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai.
* Vakcinuota apie 99 proc. naujagimių BCG vakcina.
* Parengti, išspausdinti ir išplatinti informaciniai leidiniai visuomenei ir pacientams.
* Teikiama socialinė parama ligoniams.
* Tuberkuliozės mikroskopijos centrai aprūpinti reikiamomis medicinos priemonėmis.
* Organizuotas gydytojų ir slaugytojų tobulinimas tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės klausimais (konferencijos, seminarai).
* Atliekami tuberkulioze sergančių ligonių individualūs ir grupiniai mokymai.
* Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo paslaugas, aprūpintos šiuolaikine ankstyvosios tuberkuliozės diagnostikos įranga.
* Tuberkuliozės profilaktikai, diagnostikai ir gydymui kasmet skiriama per 30 mln. litų.
 
Mažėja specialistų
Joana Grabauskienė
Romainių tuberkuliozės ligoninės ekstrapulmoninės tuberkuliozės skyriaus vedėja
„Mūsų skyriuje, vieninteliame šalyje, kuriame gydomi ligoniai, sergantys ne plaučių, o kitų organų tuberkulioze, lovų skaičius nuo 40 sumažėjo iki 35. Ne todėl, kad nebūtų ligonių, o todėl, kad nėra tų, kurie jiems diagnozuotų ligą. Dažniausiai sulaukiame ligonių, sergančių labai užleista tuberkuliozės forma, kuriems neretai jau būna sunku padėti. Sergamumas tuberkulioze didėja, mirštamumas nuo jos auga, plinta vaistams atsparios ligos formos, o kvalifikuotų ftiziatrų šalyje – vos 70. Tikrieji specialistai beveik išnyko. Vieni jų pasitraukė pamatę, kad ftiziatrija naikinama, kiti – dėl natūralios priežasties – senėjimo. O naujų ftiziatrų nuo 2004 metų neberengiama. Vietoj jų rengiami pulmonologai. Ketvirtajame kurse jie išklauso dviejų savaičių paskaitas apie ftiziatriją ir laiko įskaitą. Dvi savaitės kurso – toli iki gydymo praktikos.“
 
iMed