Neverta susigundyti mažai žinomais grybais
Dėl palankių grybams augti sąlygų jau dabar miškuose gausu
grybautojų. Valgomieji grybai – vertingas ir skanus maisto produktas,
pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį artimas mėsai.
Grybai turi žmogaus organizmui reikalingų maisto medžiagų, baltymų, B
grupės vitaminų, mineralinių medžiagų – geležies, magnio, cinko, jodo,
fosforo. Juose daug ląstelienos, jų sudėtyje randamas licitinas
neleidžia kauptis cholesteroliui.
Grybuose gausu fermentų,
gerinančių virškinimą ir medžiagų pasisavinimą, o aromatinių
prieskoninių medžiagų, skatinančių skrandžio sulčių išsiskyrimą,
grybuose daugiau negu daržovėse ir vaisiuose. Tačiau grybų ląsteliena
padengta chitinu (funginu), sunkinančiu virškinimą, todėl grybų
nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto,
inkstų, kepenų ligomis, taip pat vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms,
kurių skrandžiai yra jautresni.
Tradicinėje lietuvių virtuvėje yra
gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai, tačiau užtenka vieno
nuodingo grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima. Lietuvos miškuose auga
apie 60 rūšių nuodingų grybų. Tam tikros grybų rūšys gali sukelti nervų
sistemos, virškinimo organų sutrikimus, o kai kuriuose grybuose yra ir
haliucinacijas sukeliančių medžiagų. Mūsų miškuose randama nuodingų
grybų, kurių kenksmingos medžiagos neišnyksta juos verdant.
Nuodingiausios yra žalsvoji ir smailiakepurė musmirės. Taip pat –
nuodingasis ir rausvasis nuosėdis, rausvėjančioji plaušabudė, rudeninė
ir eglinė kūgiabudė, kurią dažniausiai grybautojai sumaišo su
kelmučiais. Jų sukelti apsinuodijimai dažniausiai būna mirtini. Prie
nuodingų grybų priskiriami ir aršioji bei nuodingoji tauriabudės (panaši
į baltos spalvos pievagrybius), margoji ir gelsvoji musmirės, Paturajo
plaušabudė, stambioji gijabudė, paprastoji musmirė, samaninis
piengrybis, baltarudis baltikas, pilkoji skydabudė, rašalinis
mėšlagrybis ir kt.
Žalsvoji musmirė – nuodingiausias grybas pasaulyje. Ji miško
paklotėje pasirodo rudens pradžioje. Žalsvoji musmirė auga pavieniui ir
grupėmis, dažniausiai lapuočių miškuose, tačiau aptinkama ir šiluose.
Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilksvažale ūmėde. Musmirės kotas
yra su žiedu ir gumbiškai sustorėjusiu pamatu, apgaubtu balta ar žalsva
plėvele, vadinama išnara. Suvalgius žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų
funkcija, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja.
Išgelbėti tokį apsinuodijusį ligonį retai pavyksta. Išvirta musmirė yra
skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko negalima įtarti.
Apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų žmogus
valgė ir kaip skubiai jam buvo suteikta pirmoji pagalba. Visais atvejais
grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę.
Apsinuodijus
grybais būdingas pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas
viduriavimas, pilvo skausmai, mieguistumas, galvos svaigimas,
koordinacijos sutrikimas, ašarojimas, gausus prakaitavimas,
haliucinacijos, pakitęs pulsas, kvėpavimas, sąmonės praradimas,
traukuliai. Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada
valgė grybų. Jei ką tik, duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir
patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą. Jei
simptomai atsirado daugiau kaip po 6 valandų, nedelsdami kvieskite
greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite
apsinuodijusįjį į ligoninę. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite
kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja, jei reikia, pradėkite
atlikti dirbtinį kvėpavimą. Tuomet žmogų reikėtų paguldyti į stabilią
šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų, ir skubiai kviesti greitąją
medicinos pagalbą.
Vida DUBINSKIENĖ, edukologė