Be lengvai pasisavinamų baltymų, pieno riebalų, kalcio, varškėje yra
metionino – nepakeičiamos aminorūgšties, saugančios kepenis, taip pat fosforo,
geležies, magnio ir daug kitų vitaminų. Varškė būtina organizmo audiniams ir
kaulams. Teigiamai veikia virškinimo, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas,
gerina kraujo apytaką.
Reguliariai vartojant varškės galima išvengti aterosklerozės ir medžiagų
apykaitos sutrikimų.
Varškę galima valgyti ir sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos
opalige, nes ją virškinant išsiskiria gerokai mažiau skrandžio sekreto, druskos
rūgšties ir fermentų negu virškinant pieną ar rūgpienį.
Gerai savijautai palaikyti, vieną dieną per savaitę galima laikytis varškės
dietos.
“Varškės dieną” šio produkto reikėtų valgyti 3-4 kartus po 100-150 g. Beje,
vienu kartu suvalgyti daugiau kaip 150 g varškės neverta, nes būtent tiek
produkto yra reikiamas baltymų, kurį mūsų organizmas sugeba pasisavinti, kiekis.
Iš varškės galima pagaminti daugybę šaltų ir karštų, sūrių ir saldžių patiekalų.
Geriausiai varškė pasisavinama derinyje su saldžiais vaisiais ir uogomis.
Sutrynus varškę su česnaku išeis skani masė sumuštiniams tepti, o į varškę
pridėjus razinų ir cukraus – įdaras konditerijos gaminiams.
Šaltus bei karštus patiekalus galima gaminti ir iš riebios, ir iš liesos
varškės. Tiesa, šalti patiekalai skanesni, jei pagaminti iš riebios varškės.
Gaminant įdarą pyragui ar kitam karštam patiekalui, kad būtų malonesnis
aromatas, į varškę galima įdėti vanilės arba citrusinių vaisių sudžiovintos
žievelės. Kad varškės masė būtų vientisa, patyrę virėjai ją sutrina per sietelį
arba sumala malimo mašinėle.
Svarbu: šviežios varškės nereikėtų laikyti ilgiau nei 2-3 paras. Praėjus
šiam laikui, varškė tinkama tik varškėčiams, apkepui bei pyragams kepti.
Senoliai pataria: Sergant plaučių uždegimu arba įsisenėjus bronchitui,
mūsų senoliai gydėsi varškės kompresais, tam vartodami labai rūgščią varškę,
skleidžiančią acto ar net spirito kvapą.
200 g varškės sumaišoma su valgomuoju šaukštu medaus, gauta masė užtepama ant
seno audinio skiautės, iš viršaus pridengiama tuo pačiu audiniu, uždedama ant
nugaros, uždengiama plėvele, popieriumi, vata ir pritvarstoma. Kad kompresas
neslystų, galima užsivilkti ankštokus marškinius. Vakare uždėtas kompresas
nenuimamas iki ryto. Jis sušvelnina kosulį ir malšina uždegiminius procesus.