Suvartojamo maisto kokybė ir
kasdieniai mitybos įpročiai lemia ne tik sveikatos būklę, bet ir prisideda prie
rimtesnių susirgimų. Tikimybė susirgti tam tikromis vėžio formomis net iki 80
proc. gali priklausyti nuo suvartojamo maisto. Nors egzistuoja ir kiti rizikos
veiksniai, tokie, kaip gyvenimo būdas ar genetika, vis dėlto maistas yra vienas
reikšmingiausių veiksnių, darančių įtaką sveikatai. Nors daugeliui sunku patikėti
tokia, rodos, pernelyg paprasta, išeitimi, tinkamai sureguliavus mitybą
tikimybė susirgti vėžiu sumažėja nuo kelių iki keliolikos kartų.
„Nėra vienos vyraujančios teorijos,
nurodančios kaip maitintis norintiems išvengti onkologinių ligų, tačiau, remiantis
epidemiologiniais tyrimais, jei valgytume 75 proc. daugiau daržovių, išvengtume
10-50 proc. virškinamojo trakto vėžio atvejų, o mėsos valgydami tik vieną kartą
per dieną ir nedidelę porciją – 3-5 proc. storosios žarnos vėžio atvejų. Nutukimas
yra vienas iš onkologinių ligų rizikos veiksnių, o maitinantis nesveiku, riebiu
maistu, nutunkama dažniau, – teigia „Alfa Clinic“ gydytoja dietologė Eugenija
Časaitytė. – Nutukusių vyrų, palyginti su asmenų, kurių svoris normalus, rizika
susirgti vėžiu didesnė 40 proc., moterų – 55 proc. Nutukę vyrai dažniau serga
storosios žarnos, prostatos, plaučių vėžiu, nutukusios moterys – krūties,
gimdos, kiaušidžių, tulžies pūslės vėžiu.“
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto
ligoninės šeimos gydytoja, dr. Ida Liseckienė pastebi, kad net ir sveikais
laikomi maisto produktai naudingųjų medžiagų organizmui suteiks tik vartojami
tinkamai. „Tokios maistinės skaidulos, kaip pektinai ar celiuliozė, randamos
daržovėse, vaisiuose, ankštiniuose ir grūdiniuose produktuose, mažina vėžio
riziką, – sako dr. I. Liseckienė. – Riešutai taip pat naudingi organizmui,
tačiau jei pajutote kartumą, be gailesčio juos išmeskite – kartumas gali
perspėti apie nuodingąjį pelėsinių grybelių medžiagų apykaitos produktą mikotoksiną,
susidariusį dėl netinkamų produkto laikymo sąlygų. Riešutus, grūdus ar daržoves
reikia vartoti kasdieną. Svarbu su daržovėmis valgyti kuo mažiau majonezo,
kečupo ir kitų, nemažai konservantų turinčių, mažai maistingų padažų.“
Nors Amerikos vėžio tyrimų institutas
nurodo, kad vėžio prevencijai reikia valgyti visų vaivorykštės spalvų daržovių,
vien jų nepakanka – organizmui reikia ne tik angliavandenių, bet ir baltymų,
kurių yra žuvyje ir mėsoje. Laikraštyje „The Economic Times“ paskelbtame tyrime
rašoma, kad daugiau vištienos bei žuvies valgantys paaugliai vėliau mažiau
rizikuoja susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. E. Časaitytės teigimu, vadovaujantis
sveikos mitybos rekomendacijomis, žuvį reikėtų valgyti bent 2-3 kartus per
savaitę, o vietoje riebios mėsos rinktis liesą paukštieną. Liesa paukštiena ir
žuvis yra baltymų šaltinis, riebesnė žuvis – nepakeičiamų riebiųjų rūgščių Omega-3
šaltinis. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad plėšrių jūrinių žuvų (pvz. tuno,
ryklio) mėsoje galima rasti kenksmingų sunkiųjų metalų. Mažiau derėtų vartoti
raudonos mėsos (avienos ar kiaulienos) ir atkreipti dėmesį į mėsos gaminimo
būdą. Kepant mėsą, po kiekvienos porcijos reikėtų keisti aliejų, nes naudojant
tą patį, po kurio laiko jame susidaro kancerogeninės medžiagos. Taip pat,
kepimui negalima naudoti aliejaus, ant kurio etiketės nėra užrašo, kad jis
tinkamas kepimui, nes pakaitinus tokį aliejų, riebalai oksiduojasi, susidaro
pavojingi junginiai – peroksidai, o šie yra vėžį sukeliantys kancerogenai. Vietoje
keptuvės galime rinktis kepimą grilyje, ant grotelių, laužo keptą mėsą, tik
svarbu jos neprideginti arba pridegusias vietas pašalinti, kadangi būtent ten
kaupiasi kenksmingos medžiagos. Vis dėlto, pasak gydytojų, mėsą sveikiausia
virti ar troškinti, todėl taip termiškai apdorota mėsa patariama mėgautis
dažniau nei kepta.
Gydytoja E. Časaitytė
pastebi, kad įvairiausi teiginiai apie vieną ar kitą maisto produktą, saugantį
nuo onkologinių ligų, yra itin populiarūs. Žmogui gali atrodyti, kad labai
paprasta į savo valgiaraštį įtraukti ar atvirkščiai – iš jo pašalinti kokį nors
vienos rūšies maistą ir įsivaizduoti, kad įvyks stebuklas. Tačiau iš tiesų, nei
vienas konkretus produktas nepadės išvengti sunkios ligos. Nuo ligų apsisaugoti
padės subalansuota mityba ir visos su maistu gaunamos naudingosios medžiagos. Tiek
badavimas, tiek žaliavalgių dieta, E. Časaitytės manymu, ne tik nepadeda
išvengti vėžio ar jį gydyti, bet ir sukelia didelę mitybos nepakankamumo
grėsmę, o tai savaime gali tapti netgi mirties priežastimi.
Tuo tarpu gydytoja I. Liseckienė
atkreipia dėmesį, kad klaidingos
informacijos, kaip išvengti vėžinių susirgimų gausu, tad siūlo pasitikėti ta
informacija, kurią patvirtina visuomenės sveikatos specialistai ar medikai.
Gydytoja siūlo vengti neaiškios kilmės papildų, kuriais neretai prekiaujama
turgavietėje ar tam tikrų , firmų
konsultantų – nors rašoma, kad jie mažina vėžio riziką, iš tiesų negalima
užtikrinti jų sudėties ir saugumo organizmui. Besistengiančiam apsisaugoti nuo
vėžio stebuklai nepadės, galioja jau patvirtinta formulė: sveika mityba,
aktyvus gyvenimo būdas, švari aplinka bei savalaikė sveikatos būklės patikra. Kiekvienas
žmogus atsakingas už save, tad daugiausia nuo požiūrio bei gyvensenos būdo
priklauso sveikatos būklė.