+1
-0
+1
Norite išvengti vėžio – kontroliuokite mitybą

Suvartojamo maisto kokybė ir kasdieniai mitybos įpročiai lemia ne tik sveikatos būklę, bet ir prisideda prie rimtesnių susirgimų. Tikimybė susirgti tam tikromis vėžio formomis net iki 80 proc. gali priklausyti nuo suvartojamo maisto. Nors egzistuoja ir kiti rizikos veiksniai, tokie, kaip gyvenimo būdas ar genetika, vis dėlto maistas yra vienas reikšmingiausių veiksnių, darančių įtaką sveikatai. Nors daugeliui sunku patikėti tokia, rodos, pernelyg paprasta, išeitimi, tinkamai sureguliavus mitybą tikimybė susirgti vėžiu sumažėja nuo kelių iki keliolikos kartų.

 

„Nėra vienos vyraujančios teorijos, nurodančios kaip maitintis norintiems išvengti onkologinių ligų, tačiau, remiantis epidemiologiniais tyrimais, jei valgytume 75 proc. daugiau daržovių, išvengtume 10-50 proc. virškinamojo trakto vėžio atvejų, o mėsos valgydami tik vieną kartą per dieną ir nedidelę porciją – 3-5 proc. storosios žarnos vėžio atvejų. Nutukimas yra vienas iš onkologinių ligų rizikos veiksnių, o maitinantis nesveiku, riebiu maistu, nutunkama dažniau, – teigia „Alfa Clinic“ gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė. – Nutukusių vyrų, palyginti su asmenų, kurių svoris normalus, rizika susirgti vėžiu didesnė 40 proc., moterų – 55 proc. Nutukę vyrai dažniau serga storosios žarnos, prostatos, plaučių vėžiu, nutukusios moterys – krūties, gimdos, kiaušidžių, tulžies pūslės vėžiu.“

 

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės šeimos gydytoja, dr. Ida Liseckienė pastebi, kad net ir sveikais laikomi maisto produktai naudingųjų medžiagų organizmui suteiks tik vartojami tinkamai. „Tokios maistinės skaidulos, kaip pektinai ar celiuliozė, randamos daržovėse, vaisiuose, ankštiniuose ir grūdiniuose produktuose, mažina vėžio riziką, – sako dr. I. Liseckienė. – Riešutai taip pat naudingi organizmui, tačiau jei pajutote kartumą, be gailesčio juos išmeskite – kartumas gali perspėti apie nuodingąjį pelėsinių grybelių medžiagų apykaitos produktą mikotoksiną, susidariusį dėl netinkamų produkto laikymo sąlygų. Riešutus, grūdus ar daržoves reikia vartoti kasdieną. Svarbu su daržovėmis valgyti kuo mažiau majonezo, kečupo ir kitų, nemažai konservantų turinčių, mažai maistingų padažų.“

                                                          

Nors Amerikos vėžio tyrimų institutas nurodo, kad vėžio prevencijai reikia valgyti visų vaivorykštės spalvų daržovių, vien jų nepakanka – organizmui reikia ne tik angliavandenių, bet ir baltymų, kurių yra žuvyje ir mėsoje. Laikraštyje „The Economic Times“ paskelbtame tyrime rašoma, kad daugiau vištienos bei žuvies valgantys paaugliai vėliau mažiau rizikuoja susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. E. Časaitytės teigimu, vadovaujantis sveikos mitybos rekomendacijomis, žuvį reikėtų valgyti bent 2-3 kartus per savaitę, o vietoje riebios mėsos rinktis liesą paukštieną. Liesa paukštiena ir žuvis yra baltymų šaltinis, riebesnė žuvis – nepakeičiamų riebiųjų rūgščių Omega-3 šaltinis. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad plėšrių jūrinių žuvų (pvz. tuno, ryklio) mėsoje galima rasti kenksmingų sunkiųjų metalų. Mažiau derėtų vartoti raudonos mėsos (avienos ar kiaulienos) ir atkreipti dėmesį į mėsos gaminimo būdą. Kepant mėsą, po kiekvienos porcijos reikėtų keisti aliejų, nes naudojant tą patį, po kurio laiko jame susidaro kancerogeninės medžiagos. Taip pat, kepimui negalima naudoti aliejaus, ant kurio etiketės nėra užrašo, kad jis tinkamas kepimui, nes pakaitinus tokį aliejų, riebalai oksiduojasi, susidaro pavojingi junginiai – peroksidai, o šie yra vėžį sukeliantys kancerogenai. Vietoje keptuvės galime rinktis kepimą grilyje, ant grotelių, laužo keptą mėsą, tik svarbu jos neprideginti arba pridegusias vietas pašalinti, kadangi būtent ten kaupiasi kenksmingos medžiagos. Vis dėlto, pasak gydytojų, mėsą sveikiausia virti ar troškinti, todėl taip termiškai apdorota mėsa patariama mėgautis dažniau nei kepta.

 

Gydytoja E. Časaitytė pastebi, kad įvairiausi teiginiai apie vieną ar kitą maisto produktą, saugantį nuo onkologinių ligų, yra itin populiarūs. Žmogui gali atrodyti, kad labai paprasta į savo valgiaraštį įtraukti ar atvirkščiai – iš jo pašalinti kokį nors vienos rūšies maistą ir įsivaizduoti, kad įvyks stebuklas. Tačiau iš tiesų, nei vienas konkretus produktas nepadės išvengti sunkios ligos. Nuo ligų apsisaugoti padės subalansuota mityba ir visos su maistu gaunamos naudingosios medžiagos. Tiek badavimas, tiek žaliavalgių dieta, E. Časaitytės manymu, ne tik nepadeda išvengti vėžio ar jį gydyti, bet ir sukelia didelę mitybos nepakankamumo grėsmę, o tai savaime gali tapti netgi mirties priežastimi.


Tuo tarpu gydytoja I. Liseckienė atkreipia dėmesį, kad  klaidingos informacijos, kaip išvengti vėžinių susirgimų gausu, tad siūlo pasitikėti ta informacija, kurią patvirtina visuomenės sveikatos specialistai ar medikai. Gydytoja siūlo vengti neaiškios kilmės papildų, kuriais neretai prekiaujama turgavietėje  ar tam tikrų , firmų konsultantų – nors rašoma, kad jie mažina vėžio riziką, iš tiesų negalima užtikrinti jų sudėties ir saugumo organizmui. Besistengiančiam apsisaugoti nuo vėžio stebuklai nepadės, galioja jau patvirtinta formulė: sveika mityba, aktyvus gyvenimo būdas, švari aplinka bei savalaikė sveikatos būklės patikra. Kiekvienas žmogus atsakingas už save, tad daugiausia nuo požiūrio bei gyvensenos būdo priklauso sveikatos būklė.           

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė