Augdamas kūdikis kartais kontaktuoja su sergančiaisiais ligomis, kurios
plinta oro lašeliniu keliu. Dažniausiai tai viršutinių kvėpavimo organų ligos.
Kūdikiai ir jaunesniojo amžiaus vaikai dėl kvėpavimo organų anatomijos ir
fiziologijos ypatumų dažniausiai serga minėtomis ligomis. Viena iš jų –
nosiaryklės uždegimas. Tai nosies ir ryklės gleivinės uždegimas, kuriam būdinga
sloga, pakilusi temperatūra, žiočių lankų („gerklės") paraudimas, apetito
sumažėjimas, kosulys, neramus miegas.
Kūdikio kambaryje palaikykite 20°C (ne daugiau nei 22°C) temperatūrą, drėgną orą
ir dažnai vėdinkite. Išskyras iš nosies nuolat išsiurbkite specialiu siurbtuku,
valykite popierinėmis servetėlėmis (žr. „Sloga"). Nosies priežiūra yra labai
svarbi, ji padeda išvengti komplikacijos – ausų uždegimo.
Sunegalavusiam kūdikiui, mažam vaikui, kol nepasikonsultuosite su gydytoju,
neduokite jokių vaistų, ypač antibiotikų. Dažniausi nosiaryklės uždegimo
sukėlėjai yra virusai, kurių antibiotikai neveikia.
Prisiminkite, kad tai cheminės medžiagos, veikiančios ne tik ligos sukėlėjus,
bet ir patį ligoniuką. Žinokite, kiekvieną kartą vaikas serga skirtingai, todėl
tie patys vaistai kitą kartą gali netikti. Vaistų dozavimas priklauso ne tik nuo
vaiko amžiaus ir svorio, bet ir nuo ligos sunkumo. Todėl geriausia, kad vaistų
parenka ir paskiria gydytojas. Be gydytojo leidimo nedera keisti vaistų dozės,
savavališkai nutraukti gydymo ir panašiai, – bet kokių vaistų mažyliui reikia
duoti tik taip, kaip pataria gydytojas.
Sunegalavusiam mažyliui būtina skirt daugiau nei įprasta dėmesio, nuolat sekti
jo būklę, žaidžiant prisitaikyti prie nuotaikos. Su susirgusi mažyliu nedera
žaisti ne tik judrių žaidimų, bet ir tokių, kurie ilgiau užtrunka arba
reikalauja daugiau bei ilgiau dėmesio.
Susirgusio mažylio nedera stengtis p maitinti įkalbinėjant, pasitelkiant
žaidimus ir pan. Su. sirgusiajam neduodama jokio nauji, maisto (patiekalo).
Natūralu, kad net mėgstamo patiekalo paragavęs kelis šaukštelius, atsisakys
daugiau valgyti. Apetito sumažėjimas yra natūrali organizmo reakcija į ligą.
Mažyliui duodami vaistai irgi mažina apetitą. Svarbu duoti kiek galima daugiau
gerti. Gausiai duokite sulčių, įvairių arbatų. Tai padeda prakaitu išsiskirti,
kristi temperatūrai. Kai tik mažylio būklė pagerės, jis pats paprašys valgyti,
tuomet jam duokite valgyti tiek, kiek jis pats norės.
Jeigu mažylio apetitas nesutrikęs, jį maitinkite taip, kaip maitinote iki ligos.
Jei jis atsisako valgyti, per prievartą nemaitinkite. Duokite valgyti dažniau ir
mažiau.
Jeigu kosėdamas ar gerdamas vaistus išvėmė, duokite jam 50-70 ml arbatėlės, o
valgyti tuomet, kai pats paprašys. Po vėmimo nesistenkite vaistų vėl „įkišti",
nes vėmimas sukelia nemalonius pojūčius, ir vaikas priešinsis. Vaistų
pabandykite duoti po 2-3 vai. Kas 30 min. pasiūlykite po truputį atsigerti –
20-40 ml. Kūdikiui (mažam vaikui) duodamų skysčių nesistenkite labai pasaldinti,
nes saldūs skysčiai labai slopina ir taip jau prastą apetitą.
Mažyliui susirgus, nekvieskite svečių, nevarginkite jo garsia muzika. Ligoniukui
reikalinga ramybė, poilsis ir dėmesys.
Nuolat stebėkite mažylį. Jeigu pasunkėjo kvėpavimas, pasireiškė dusulys,
neramumas arba vangumas, jei atsisako gerti, atsirado vėmimas, sustiprėjo
kosulys, nedelsdamos kvieskite greitąją pagalbą arba vaiko gydytoją.
"Mamos žinynas" 2005
© Algimantas Vingras
© SiMIA