Pagaliau nurimo aistros, virusios pratinant mažąjį prie naktipuodžio. Tačiau
pradėjęs „reikaliukus” tvarkyti ant klozeto, netikėtai vėl susidraugavo su
puoduku, spyriojasi, nenori elgtis kaip visi dideli vaikai ir suaugusieji. Vos
pravėrus „nykštukų namelio” duris pypliuką užvaldo baimė. Ko bijo?
1. Įkrisiu!
Darželį lankantis mažylis gali saugiai ir be baimės atsisėsti ant klozeto, kuris
yra pritaikytas vaikams. Tačiau grįžęs namo ar nuėjęs į svečius ima maištauti,
nes intymusis krėslas yra gerokai platesnis už jo mažą užpakaliuką. Ir šiek tiek
per aukštai, tad kojytės nesiekia grindų. Nejausdamas tvirto pagrindo po kojomis,
mažylis bijo įkristi ir kartu su kakučiu nugarmėti .
Patarimas. Neskubėkite ir neskubinkite mažylio. Kovoti su vaiko
baimėmis reikia žingsnis po žingsnio ir kantriai, kaip ir tada, kai savo
atžalėlę pratinote prie puoduko. Jei vaikas labai priešinasi, naująjį
savarankiškumo etapą ženkite šiek tiek vėliau. Kol kas svarbiausia, kad kelnytės
lieka švarios ir sausos, kad visus reikaliukas susitvarko mažylis kur kas
intymesnėje patalpoje nei svetainė ar vaikų kambarys.
-Nupirkite ant klozeto dedamą vaikams skirtą dangtį, o kad kojytės nekabotų ore
– neslystantį specialų laiptelį (kai kurios šeimos parsiveža iš užsienio). Jis
pravers ir atliekant kitą higienos procedūrą: laiptelį vaikas gali prisistumti
prie kriauklės ir nusiplauti rankas. Jei tokio neturite, pravers vaikiška
taburetė. Tačiau tada turite būti kartu su vaiku, nes ji gali paslysti.
Pargriuvęs įsitaisys dar vieną baimę.
-Jei pyplys aikštijasi, nenori naudotis klozetu, būkite žaisminga: pasiūlykite
vaikui įžengti į sostą ir atsisėsti, kaip tikras princas ar princesė. Jei
auginate sūnelį, prie suaugusiųjų pasaulio gali pratinti tėtis, parodyti, kaip
tualete elgiasi vyrai, o sūnui prie klozeto pastatyti mažą suoliuką ar taburetę.
Vyrukas tikrai noriai bandys pamėgdžioti tėtį.
2. Kažkas riaumoja!
Jei visą dieną namie karaliauja tik mama ir mažylis, jai einant į tualetą kartu
šlepsi ir vaikutis, tad garsas nuleidžiant vandenį jam gerai pažįstamas. Jei su
jauna šeima kartu gyvena močiutė, kai mama ar tėtis eina į tualetą, tuo laiku su
mažyliu užsiima senolė ir nuleidžiamo vandens garsą jis girdi tik iš tolo. Tad
pradedant pratinti prie suaugusiųjų klozeto, jo kriokimo mažylis gali išsigąsti.
Patarimas. Kad bailiukas jaustųsi saugus, nuleisdama vandenį vaiką
laikykite už rankos. Susižavėjusi pasakokite apie tai, kaip greitai bėga
vandenukas. Gal susidomėjimas bus didesnis už baimę? Jei ne, vandenį nuleiskite,
kai vaikas iš vonios kambario išeis. Tik jokiu būdu to nedarykite, kol dar sėdi
ant klozeto.
3. Bijau būti vienas
Puoduką mažylis gali pernešti į kitą vietą, kad ant jo sėdėdamas būtų arčiau
mamos ar tėčio. Klozeto atsinešti negali, tad gamtinius reikalus turi atlikti
vienas. O tai baugina.
Patarimas. Kad mažylis prisijaukintų tualeto aplinką, iš pradžių
eikite kartu su juo, būkite švelni, bendraukite, padarykite viską, kad mažyliui
būtų jauku. Pamažu vaikutis suvoks, kad tualete netyko jokie pavojai. Tada
ženkite kitą žingsnį: trumpam išeikite iš tualeto kambario mažyliui pasakydama,
kad kažką pamiršote pasiimti arba turite tučtuojau padaryti. Duris palikite
atviras. Išėjusi ką nors pasakokite, kad vaikutis girdėtų jūsų balsą. O kad
mažyliui norėtųsi į tualetą sugrįžti ir kitą kartą, paverskite šią vietą tokia,
kurioje būti malonu. Pavyzdžiui, nudažykite sienas šviesia spalva arba
priklijuokite žaismingą paveikslėlį.
Auksinė taisyklė
Pratinant mažylį prie kokios nors naujovės, reikia jūsų kantrybės ir vaizduotės,
nepamiršti pagyrimų ir nesudirgti dėl niekų. Tai pagrindinės taisyklės, kurios
padeda siekti tikslo ugdant mažąjį žmogutį. Ir tada jam tikrai pasiseks. Mėnesiu
anksčiau ar vėliau – jokio skirtumo.
Pediatrės Virginijos Lukšienės nuomonė
Vaikas iki trejų metų turi teisę rinktis, kur sėstis – ant puoduko ar klozeto.
Jei mažylis bijo sėstis ant klozeto, galbūt patalpos aplinka nejauki, trūksta
šviesos ir erdvės, todėl patiria nemalonių įspūdžių. Kita galima priežastis –
kai vaikas buvo vienas uždarytas mažoje patalpoje, brolis išdykaudamas užgesino
šviesą, tad ir atsirado baimė. Ją įveikiant reikia tėvelių kantrybės. Jie
neturėtų stengtis vaiką perlaužti. Baimę įveikti galima tik gražiuoju ir per
ilgesnį laiką. Vyresnis vaikas baimės atsikrato greičiau, jei mato, kaip elgiasi
bendraamžiai.