Vitaminų obuoliuose nedaug, tačiau vaisiai labai vertingi, nes juose
gausu ląstelienos, mineralinių druskų (geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio),
fi toncidų ir ypač pektinų.
Obuolių skonį lemia cukrus (daugiausia fruktozė), organinės rūgštys (obuolių ir
citrinų), rauginės medžiagos, jų kiekis ir santykis. Kvapą suteikia eteriniai
aliejai.
Turi daugiausia pektinų
Didžiausia gydomoji obuolių galia – juose esantys pektinai. Šios medžiagos
obuoliuose daugiau nei kituose vaisiuose ar uogose. Medicininiais tyrimais
nustatyta, kad pektinas iš virškinamojo trakto šalina bakterijas ir sunkiuosius
metalus, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolio pusiausvyrai
palaikyti mokslininkai rekomenduoja per dieną suvartoti bent du tris obuolius.
Ypač vertingi obuoliai cukriniu diabetu segantiems žmonėms, nes padeda sumažinti
gliukozės kiekį kraujyje. Pektinai suteikia jėgų, padeda atsikratyti įtampos.
Valgant daug obuolių, organizmas greičiau įveikia antibiotikų sukeltą alergiją.
Stabdo smegenų ląstelių nykimą
Obuoliai naudingi sergantiems širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligomis.
Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad šie vaisiai, jei valgomi kasdien, padeda
sustabdyti smegenų ląstelių nykimą ir Alzheimerio ligą. Obuoliuose esantys
stiprūs antioksidantai neleidžia pažeisti ląstelių. Mokslininkai atliko tyrimą:
palygino laisvųjų radikalų poveikį ląstelėms, prisotintoms obuoliuose esančio
antioksidanto kvercetino ir vitamino C. Paaiškėjo, kad kvercetinas geriau
apsaugo ląsteles nei vitaminas C. Daugiausia jo aptinkama šviežiuose obuoliuose,
ypač raudonuose, ir jų odelėje. Kituose vaisiuose ir daržovėse šios medžiagos
mažiau. Jei nepatinka obuoliai, reikėtų valgyti daugiau spanguolių, mėlynių ar
svogūnų – juose taip pat nemažai kvercetino.
Kasdien po du obuolius
Kasdien reikėtų suvalgyti bent po du obuolius. Vakare sukramsnotas obuolys
nuramina, o ryte – sužadina apetitą. Obuoliai nekaloringi, naudingi turintiems
antsvorio. Iškrovos dieną rekomenduojama suvalgyti 1,5–2 kg obuolių. Esant
padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, geriau tinka saldūs obuoliai. Obuoliai
stabdo dantų ėduonį, emalio irimą, dezinfekuoja burnos ertmę. Pagal liaudies
mediciną žalių obuolių tyre gydomi nudegimai, ilgai negyjančios opos. Obuolių
nuoviras ir arbata lengvina kosulį. Džiovintų obelų lapų (1:10) ar obuolio
žievės arbata, paskaninta cukrumi ar medumi, tinka gerti peršalus (po pusę
stiklinės kas porą valandų). Žali, kepti ar virti obuoliai skatina skirtis
šlapimą.
Skanesni, sultingesni vaisiai užauga saulėtą vasarą. Vertingiausi ką tik
nuskinti. Ilgiau laikant obuoliuose mažėja vitamino C. Pastovėję šimtą dienų,
antaniniai obuoliai askorbo rūgšties turi tik 28 proc. pradinio kiekio.
Konservuotuose produktuose vitaminas C išlieka ilgiau.
Obuolys – valdžios simbolis
Remiantis rašytiniais šaltiniais, obuolius žmonės valgo daugiau kaip 5 tūkst.
metų. Senovės Egipto piešiniuose (jiems – 3000 metų) pavaizduotos derančios
obelys. Graikijos, Romos išminčiai II a. prieš mūsų erą žinojo įvairių obelų
veislių, buvo mokoma, kaip auginti, netgi skiepyti, medžius.
Lietuvoje seniausi apanglėję obuoliai rasti Kuršių Nerijoje, pirmykščių žmonių
gyvenvietėje, įkurtoje prieš 4000 metų. Pirmajame Lietuvos Statute minimos
baudos už skiepyto vaismedžio nukirtimą ar kitokį sunaikinimą. Mūsų protėviams
obelis ir jos vaikas – gyvenimo, meilės, vaisingumo, grožio simbolis. Pasodinti
obelį prie namų buvo tokia pat pareiga, kaip ir ąžuolą. Obelis laikyta šventu
medžiu, manyta, kad ji suteikia žmogui teigiamos energijos. Dovanoti obuolį
reiškia linkėti sveikatos, laimės.
Graikų sakmės byloja, kad obelį sukūrė vaisingumo, augalijos, vynuogių ir
vyndarystės globėjas, linksmybių dievaitis Dionizas. Savo kūrinį – obuolį, jis
dovanojo deivei Afroditei. Ilgą laiką obuolys buvo tobulumo ir valdžios simbolis.