Lietuvoje, kurios
nacionalinė virtuvė pasižymi riebiais bulvių ir mėsos patiekalais, vis dažniau
išgirstame apie žaliavalgystę – mitybos būdą, kuomet valgomas tik termiškai
neapdorotas maistas. Žinią apie žaliąjį maistą viena pirmųjų ėmė skleisti Olga
Dzindzeleta. Prieš ketverius metus įkūrusi pirmąjį žaliavalgių restoraną mūsų
šayje „Raw Raw“, šiomis dienomis ji sukasi „Samsung“ projekto #Fresh sode ant stogo, kur
vilniečiams ir miesto svečiams siūlo pasimatuoti sveiką gyvenseną.
Jau septynerius metus
valgote tiktai žalią maistą. Ar dažnai tenka atsakinėti į klausimą, kaip tapote
žaliavalge?
Dažnai, nors, tiesą sakant, taip nutiko visai
atsitiktinai. Išgirdau, jog yra tik žalią maistą valgančių žmonių ir
susidomėjau. Pradėjau ieškoti informacijos – daug laiko praleidau internete.
Kuo daugiau gilinausi, tuo racionalesnis man atrodė sprendimas maitintis būtent
taip. Termiškai ir chemiškai neapdorotas maistas natūraliai išsaugo visas savo
gerąsias savybes, nepraranda sukauptos saulės energijos. Todėl logiška, jog
valgant tokį maistą žmogus jausis žvalus, sveikas, energingas. To norėjau ir
aš. Daugelis žmonių kardinalių gyvenimo pokyčių imasi susidūrę su rimtomis
sveikatos problemomis, tačiau mane keistis paskatino smalsumas.
Ar sunku buvo rasti
bendraminčių?
Žaliavalgystę praktikuojančių lietuvių prieš septynerius
metus nepažinojau ir tuo metu neteko girdėti, kad tokių apskritai butų. Bent
jau aš savo kely jų nesutikau, Lietuvoje anuomet niekas apie žaliavalgystę
nekalbėjo. Mano pirmieji bendraminčiai buvo užsieniečiai, kuriuos atradau
internete domėdamasi žaliąja mityba. Pirmieji bendravimai taip ir vyko –
nuotoliniu būdu. Laikui bėgant žaliavalgių bendraminčių atsirado ir Lietuvoje.
Jaučiate, kad
žaliavalgystė mūsų šalyje sparčiai populiarėja?
Išties, žaliavalgystė Lietuvoje įgauna pagreitį. Žmonės
tokia mityba ypatingai pradėjo domėtis po vienos televizijos laidos. Prie
populiarinimo prisidėjo ir mūsų prieš keturis metus įkurtas žalio maisto restorano
„Raw Raw“. Jį atidarydami būtent to ir siekėme – skleisti žinią, populiarinti
žalią gyvenimo būdą. Didesnis žmonių susidomėjimas jaučiasi vien prisiminus,
kiek lankytojų buvo prieš tuos keturis metus ir kiek dabar. Žinoma, ne visi
restorano lankytojai yra visiški žaliavalgiai. Vieni ateina profilaktiškai
paįvairinti savo maisto racioną sveikais patiekalais, kiti apsilanko vedini
smalsumo.
Tačiau būti
žaliavalgiu nėra taip jau paprasta, juk išalkęs neužsuksi į bet kurią kavinę
papietauti?
Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pradžių.
Pastaraisiais metais atsirado nemažai naujų į žalią maistą orientuotų kavinių,
o plataus profilio restoranai praplėtė savo meniu žaliavalgių patiekalais. Tai
rodo, jog paklausa auga, tad didėja ir pasiūla. Džiugu, kad dabar gali nueiti į
daugelį maitinimo įstaigų ir gauti žaliavalgių patiekalų, nereikia ieškoti
specifinių šio maisto kavinių. Žaliavalgystė tampa vis lengviau prieinama
kiekvienam gyventojui.
Ar nemanote, kad
žaliavalgystė tampa labiau mada, nei sąmoningu gyvenimo būdu?
Dažnai girdžiu tokį klausimą bei pastebėjimą.
Žaliavalgystė tikrai tampa madinga Lietuvoje, tačiau nematau tame nieko blogo,
jei ji atneša gerus dalykus. Jeigu žmogus pabandė gyventi sveikai, maitintis
žaliu maistu, jis jau pajuto tą savijautos skirtumą, galbūt tai paskatins jį ir
toliau taip gyventi. Net pasibaigus madai žmogus prisimins, kaip jis jautėsi
tuo metu ir gali būti, kad tai taps jo gyvenimo būdu. Dar vienas žaliavalgystės
mados privalumas – taip daug greičiau ir daugiau žmonių sužino apie sveiką
gyvenseną. Tad, šiuo atveju, madingu būti sveika.
Kokie tie esminiai
pokyčiai, kurie taip žavi žmogų, pradėjusį maitintis žaliuoju maistu?
Iš tiesų pasikeičia labai daug kas. Keičiasi ne tik
maistas, kuris atsiranda ant tavo stalo, bet ir savijauta. Dingsta nuovargis,
gali visą dieną judėti kaip užsuktas varikliukas, nuveikti gerokai daugiau nei
anksčiau ir visuomet esi pilnas jėgų. Pakinta ir požiūris į gyvenimą, žmones,
santykius su jais ir su gamta, gyvūnais. Ėmus žaliai maitintis keičiasi ir
dvasiniai dalykai. Žaliavalgystė nėra tik maitinimosi būdas, tai ir kitoks
mąstymas, kitoks aplinkos suvokimas ir priėmimas – visa gyvenimo filosofija. Aš
pati anksčiau nemaniau, jog per maistą mes galime gauti ramybę arba atvirkščiai
– susierzinimą; džiaugsmą, ar liūdesį. Svarbu ne tik tai, ką suvalgai, bet ir
tai, kaip patiekalą paruoši, jį pateiki.
Pastebiu ir tai, kad žaliavalgystė yra ir užkrečiama.
Pavyzdžiui, absoliučiai visos mano restorane dirbančios merginos kažką pakeitė
savo gyvenime. Mažų mažiausiai – požiūrį, o daugelis jų ir maitinimosi
įpročius. Tos, kurios grįžta po mokslų ar studijų dirbti į restoraną, kaskart
pasiguodžia, kaip buvo išsiilgusios žalio maisto kvapų, skonių ir tos geros
energijos.
Jau savaitę sukatės „Samsung“
projekto #Fresh
sode ant stogo, kuris, panašu, šiomis dienomis tapo malonia atrakcija
vilniečiams ir miesto svečiams. Kaip tapote #Fresh
dalimi?
Kai organizatoriai papasakojo idėją apie žalią maistą ant
Vilniaus senamiesčio stogo įkurtoje gamtos oazėje, dalyvauti sutikome nesvarstę
nei akimirką. Jau pirmomis dienomis tapo akivaizdu, kad šis projektas, kuriame
susijungia technologijos, sveika gyvensena ir gamta, neabejotinai pasiteisins.
Paragauti žaliavalgių kokteilių ir pasigrožėti senamiesčio panorama, skambant
atpalaiduojančiai muzikai, ateina labai daug vilniečių. Savaitgalį užsuko daugiau
vyresnio amžiaus žmonių, vakare renkasi jaunimas. Į sodą ateina žmonių, kurie nėra
girdėję apie žaliavalgystę ir niekada neragavo tokių patiekalų, tačiau pamėginę
maloniai nustemba, net pasidžiaugia atradę skanų maistą. Taip žinia apie sveiką
gyvenseną ir plinta.