Eksperimentai, atlikti su pelėmis, parodė, kad polinkį į
alkoholizmą galima išaiškinti net ir tada, kai paauglys pirmus
kartus paragauja svaigalų.
Djuko ir Šiaurės Karolinos mokslininkai, remdamiesi hipoteze, jog
priklausomybės formavimuisi įtakos turi alkoholio vartojimas
paauglystėje (13-18 metų) atliko eksperimentą. Jie bandė išsiaiškinti,
kiek priklausomybės nuo alkoholio susiformavimui įtakos turi
genetika, o kiek aplinkos faktoriai.
48 pelių patinus, kuriems tebuvo 28 dienos, pirma girdė alkoholiu, o
po to sekė „susilaikymo“ laikotarpis. Tris naktis pelių narveliuose
vanduo buvo keičiamas 10 proc. spiritu, o po to 10 dienų pelėms buvo
leista pasirinkti: į narvelius tyrėjai statydavo du indus su
vandeniu ir du su alkoholiu.
Kuo dažniau per tas 10 dienų pelės gerdavo „degančio vandens“, tuo labiau
didėjo priklausomybės nuo alkoholio susiformavimo rizika.
Gyvūnams nebūdingos ligos pasireiškė dėl sumažėjusio alkoholio
raminamojo poveikio ir padidėjusio jo poreikio. Be to, mokslininkai
nustatė, jog alkoholizmas nesusijęs su tokiais individualiais
faktoriais kaip „smalsumas“, „noras išbandyti ką nors naujo“,
„reakcija į stresą“.
Mokslininkai pataria paauglių tėvams rūpestingiau žiūrėti į paauglių
girtavimo problemą, kad ateityje būtų išvengta dar didesnių
problemų.