Pacientų sauga slaugoje nėra „papildomas“ darbas. Tai yra tas pats darbas, tik atliktas taip, kad sumažėtų klaidų, incidentų ir nereikalingos rizikos. Kasdienybėje pavojai dažniausiai atsiranda ten, kur susikerta didelis tempas, daug smulkių užduočių ir informacijos perdavimas tarp žmonių. Viena praleista detalė, netiksliai suformuluotas perdavimas ar automatinis veiksmas „kaip visada“ gali baigtis kritimu, vaistų klaida, infekcija, pragula ar konfliktu su artimaisiais.
Gera žinia tokia: didelę dalį incidentų galima sumažinti ne stebuklais, o paprastais, kartojamais įpročiais. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias klaidas ir labai konkrečius sprendimus, kurie padeda išvengti rizikos kasdienėje slaugoje.
1) Vaistų klaidos: kai skubėjimas tampa rizika
Dažniausios klaidos
- Supainiojamas pacientas (ypač panašios pavardės, vienodos palatos, pacientai su kognityviniais sutrikimais).
- Netinkamas vaistas ar dozė, ypač kai keičiasi paskyrimai.
- Netinkamas laikas (pavėluota, per anksti, praleista).
- Netinkamas vartojimo kelias arba forma.
- Dokumentavimo klaidos: suleidžiama, bet nepažymima, arba pažymima, bet realiai nebuvo.
Kaip to išvengti praktiškai
Du identifikatoriai kiekvieną kartą. Ne „iš įpročio“, o sąmoningai. Vardas, pavardė ir dar vienas identifikatorius (pvz., gimimo data ar apyrankė). Jei pacientas negali patvirtinti, tikrinti pagal apyrankę ir dokumentus.
Mikro pauzė prieš veiksmą. 3 sekundės prieš duodant ar leidžiant: ar tai tas pacientas, ar tai tas vaistas, ar tai ta dozė, ar dabar tas laikas.
Pokyčių taisyklė. Jei paskyrimas pasikeitė, stabdyti „automatą“. Pirmas kartas po pakeitimo visada turi būti daromas lėčiau, dvigubai atidžiau.
Aiškus dokumentavimo ritualas. Geriausia praktika yra „padariau, pažymėjau iškart“. Ne po 20 minučių. Ne po „kai bus laiko“. Būtent čia atsiranda daugiausia klaidų.
2) Kritimai: tylus incidentas, kuris brangiai kainuoja
Kritimas gali įvykti per sekundę, bet pasekmės lieka mėnesiams. Slaugoje tai viena dažniausių ir skaudžiausių saugos problemų.
Dažniausios klaidos
- Rizika neįvertinta arba įvertinta formaliai.
- Paliekamas pacientas vienas „tik minutei“.
- Naktį prastas apšvietimas, daiktai ant kelio, netinkama avalynė.
- Nepakankamas informavimas pacientui: kaip keltis, kaip kviestis pagalbą.
- Nepastebimas svaigimas, ortostatinė hipotenzija, silpnumas po procedūrų.
Kaip to išvengti praktiškai
Kritimo rizikos „raudonos vėliavos“. Jei pacientas svaigsta, vartoja raminamuosius, turi pusiausvyros sutrikimų, demenciją, buvo neseniai operuotas, turi skausmą ar skubų norą į tualetą, jis yra didesnės rizikos.
Aplinka yra slaugos dalis. Lovos aukštis, skambutis pasiekiamas, tualeto takas laisvas, kilimėlių ar laidų nėra, naktinė lemputė veikia.
Aiški instrukcija pacientui per 20 sekundžių. Ne ilga kalba, o trumpa: „Kai norėsite keltis, paspauskite skambutį. Nekelkite vienas. Mes ateisime.“ Kartoti ir artimiesiems.
Po procedūrų ir vaistų: papildomas budrumas. Pirmas atsistojimas po vaistų ar procedūrų yra kritinis momentas.
3) Infekcijų prevencija: klaidos prasideda nuo „smulkmenų“
Infekcijų kontrolė dažnai sugriūna ne dėl žinių stokos, o dėl tempo: „rankos tik trumpam“, „čia gi tik sekundė“, „pirštinės juk yra“.
Dažniausios klaidos
- Rankų higiena praleidžiama perėjimuose tarp veiksmų.
- Pirštinės naudojamos vietoje rankų higienos.
- Kryžminė tarša: liečiami paviršiai, telefonas, durų rankenos su tomis pačiomis pirštinėmis.
- Netvarkingas švaros ir nešvaros atskyrimas procedūrų metu.
Kaip to išvengti praktiškai
Rankų higiena yra perėjimų taisyklė. Ne tik „prieš ir po paciento“. O prieš švarų veiksmą, po nešvaraus veiksmo, po sąlyčio su aplinka.
Pirštinės nėra švaros garantas. Pirštinės yra barjeras, bet jos pačios užsiteršia. Jei su pirštinėmis palietei nešvarų paviršių, jos jau nebetinka švariam veiksmui.
Vienas veiksmas, vienas komplektas. Jei reikia pereiti nuo nešvaraus prie švaraus, keisti pirštines ir atlikti rankų higieną. Tai turi būti automatinis refleksas.
4) Pragulos: rizika, kuri auga nepastebimai
Pragulų prevencija yra ilgalaikė disciplina. Ji reikalauja nuoseklumo, o nuoseklumas dažniausiai pralaimi tempui.
Dažniausios klaidos
- Per retai keičiama padėtis.
- Nevertinama oda, spaudimo taškai, drėgmė.
- Nepastebimos ankstyvos stadijos, nes „atrodo nieko tokio“.
- Neįtraukiama mityba, skysčiai, mobilizacija.
Kaip to išvengti praktiškai
Padėties keitimo planas. Ne galvoje, o realus planas pagal paciento būklę. Jei skyriuje daug pacientų, planas padeda nepasimesti.
Odos patikra kaip ritualas. Trumpa, bet reguliari. Ankstyvi požymiai yra signalas veikti, o ne „palaukti“.
Drėgmė yra rizika. Inkontinencija, prakaitavimas, netinkama patalynė, visa tai didina pragulų riziką.
Mobilizacija ir mikro judesiai. Net mažas judesys, jei jis kartojamas, mažina spaudimo taškus.
5) Informacijos perdavimas: kai prarandama esmė
Vienas pavojingiausių momentų slaugoje yra perdavimas tarp pamainų arba tarp komandos narių. Būtent čia „iškrenta“ kritinės detalės.
Dažniausios klaidos
- Perdavimas per ilgas, bet be struktūros.
- Neįvardijami rizikos taškai: kritimų rizika, alergijos, nauji paskyrimai, kateteriai, žaizdos.
- Neįvardijami „kas pasikeitė šiandien“.
Kaip to išvengti praktiškai
Struktūruotas perdavimas 60–90 sekundžių. Pacientas, diagnozė ar būklė, kas pasikeitė, rizikos, ką reikia stebėti, kas suplanuota.
„Kas pasikeitė“ yra privalomas sakinys. Tai dažniausiai ir yra saugos esmė.
Dokumentas ir realybė turi sutapti. Jei dokumentuose parašyta viena, o realybėje kita, incidentai yra tik laiko klausimas.
6) Bendravimas su pacientu ir artimaisiais: konfliktai taip pat yra saugos rizika
Emocinė įtampa, agresija ar nesusipratimai ne tik gadina dieną, bet ir mažina saugą: skubama, vengiama, nutylima, praleidžiama.
Dažniausios klaidos
- Informacija pateikiama per sudėtingai arba per greitai.
- Pacientas neįtraukiamas į veiksmą: jis nežino, ko tikėtis.
- Artimieji jaučiasi ignoruojami ir pradeda spausti.
Kaip to išvengti praktiškai
Trijų sakinių metodas.
- Kas bus daroma.
- Kodėl tai daroma.
- Ką pacientas turi daryti arba ko tikėtis.
Trumpas patvirtinimas. „Ar supratote, ką darysime?“ Kartais vienas klausimas iš karto sumažina įtampą.
Kaip viską sujungti į vieną kasdienį saugos įprotį
Kad pacientų sauga netaptų „papildomu darbu“, reikia vienos taisyklės: mažų kontrolinių žingsnių, kurie kartojasi kiekvieną kartą. Ne 20 naujų dalykų, o 5–7 paprasti veiksmai, kuriuos darai visada.
Pavyzdinis kasdienis „saugos minimumas“:
- 2 identifikatoriai prieš vaistus ir procedūras
- 3 sekundžių mikro pauzė prieš rizikingą veiksmą
- rankų higiena perėjimuose tarp veiksmų
- kritimų rizikos patikra, ypač naktį ir po procedūrų
- struktūruotas perdavimas su „kas pasikeitė“
- odos patikra ir padėties keitimo planas rizikos pacientams
- trumpa, aiški komunikacija pacientui
Būtent tokie įpročiai dažniausiai ateina per kryptingą mokymąsi ir praktinį įtvirtinimą. Jei jūsų tikslas yra mažiau klaidų, daugiau ramybės ir aiškesni algoritmai skyriuje, verta rinktis mokymus, kurie orientuoti į realius kasdienius scenarijus ir klaidų prevenciją. Care Academy slaugytojų mokymų puslapis čia, su long tail anchor, kurio branduolys išlieka „slaugytojų mokymai“: slaugytojų mokymai pacientų saugai ir kasdienių klaidų prevencija
Pabaigai
Pacientų sauga kasdienėje slaugoje yra praktika, o ne teorija. Dauguma incidentų kyla iš pasikartojančių situacijų: vaistai, perdavimai, kritimai, infekcijos, pragulos, komunikacija. Kuo daugiau aiškių algoritmų ir nuoseklių mikro įpročių, tuo mažiau streso ir tuo saugesnis pacientas. O saugesnis pacientas visada reiškia saugesnę komandą, mažiau konfliktų ir daugiau kontrolės darbo dienoje.
