Paplitusią ligą nugalėti sunku

Dažniausiai grybelis pažeidžia pėdas ir kojų pirštus – šiltoje ir truputį drėgnoje terpėje tarp pirštų ir odos raukšlių mikroorganizmams puikios sąlygos klestėti. Jie dauginasi ir ant avalynės lieka mažyčių sporų, iš kurių randasi nauji mikroorganizmai. Todėl sergančio pėdų mikoze žmogaus avalynė kelia pavojų užsikrėsti grybeliu ją apsiavusiajam.

Pats šeimininkas gali net neįtarti, kad serga, nors tai liudija pakitusi nagų spalva, pabalusios odos raukšlės, ir nesigydyti. Dėl tokio abejingumo jis gali užkrėsti, pavyzdžiui, svečius, kurie apsiaus jo šlepetes, giminaičius, panorusius pasimatuoti jo batus ar apsimauti kojines.

Užsikrėsti pėdų grybeliu galima ir parduotuvėje plonomis kojinėmis matuojantis batus, kuriuos jau avėjo kiti žmonės – per plonas kojines grybelio sporos gali pasiekti pėdas. Dar daugiau rizikos užsikrėsti yra perkant nenaują avalynę. Kad toks apavas būtų saugus, reikia jį dezinfekuoti formalinu, tačiau tai sudėtinga procedūra.

 

Greitai įveikti grybelį neįmanoma. Neverta pasikliauti reklaminiais pažadais, kad vienas ar kitas vaistas jį išgydys per tris dienas. Odos grybelį galima išgydyti per vieną du mėnesius, tačiau susirgus nagų grybeliu net patys moderniausi vaistai bejėgiai greitai jį įveikti.

Jei paskirta vaistus vartoti 12 savaičių, dar nereiškia, kad grybelio praėjus tam laikui nebeliks. Nago šaknyje grybelio sporos gali išlikti gyvybingos iki 9 mėnesių. Visą tą laiką auganti nago plokštelė yra jų veikiama.

Kad taptų visiškai sveika, nago plokštelė turi pasikeisti mažiausiai du kartus. Tai gali užtrukti net metus. Tačiau nė vienas vaistas nuo grybelio negarantuoja, kad bus visiškai pasveikstama.

Kad būtų paskirtas reikiamas vaistas, reikia nustatyti, kaip giliai grybelis įsiskverbęs į organizmą. Kitaip jokios išorinės priemonės negelbės. Grybelis ir vėl atsinaujins. Įsisenėjusios ligos gydymas pareikalaus daugiau pastangų. Tokiu atveju reikia vartoti ir geriamuosius vaistus. Itin svarbu pradėjus gydyti tai atlikti iki galo, jokiu būdu nenutraukti gydymo pusiaukelėje.

 

Itin didelis pavojus užsikrėsti grybeliu tyko sporto klubuose, baseinuose, paplūdimiuose. Grybelio sporų gali būti pribirę ant bėgimo takelio sporto klube, ant kilimėlio. Tas pats pasakytina ir apie smėlį, dušinę, kur prausėsi daugybė žmonių.

Todėl tokiose vietose būtina avėti savo avalynę, baseine – gumines šlepetes. Po užsiėmimų derėtų kruopščiai nusiplauti kojas su muilu, išsiplauti tarpupirščius (muiluotas vanduo sunaikins sporas), odą gerai nusausinti ir patepti tepalu nuo grybelio arba arbatmedžių aliejumi.

 

Patekusios ant odos grybelio sporos ima aktyviai dauginti tik tada, jei organizmas nusilpęs. Todėl dažnai grybelis puola nėščiąsias, ligų nualintus arba pagyvenusius žmones.

Sveika oda gali pati apsiginti, nes ant jos yra tam tikrų apsauginių bakterijų, kurios neleidžia ligų sukėlėjams prasiskverbti. Tačiau nė vienas žmogus pats negali nustatyti savo odos būklės ir galimybių apsiginti, tad reikia stiprinti imunitetą.

Tam reikia gerai išsimiegoti, vengti stresų, vartoti vitaminų ir mikroelementų (itin svarbūs vitaminai A, C, E ir mikroelementai cinkas, selenas). Sunkiais organizmui periodais – gripo sezono pabaigoje, esant nėštumui, po operacijų, išgyvenus sukrėtimus – reikia suvartoti kursą gamtinių imunostimuliatorių: ežiuolių, eleuterokoko, propolio, bičių pienelio, pikio. Gydytojas gali paskirti specialų žolelių rinkinį imunitetui stiprinti.

 

Pėdų mikozę galima nustatyti esant ankstyvai stadijai, tada neprireiks ilgų gydymo mėnesių.

Todėl pėdas būtina atidžiai apžiūrėti ir pastebėjus ką nors įtartino imtis veiksmų. Esant ankstyvai grybelio stadijai gali būti tokių požymių kaip sutrūkinėjusi pėdų ir pirštų oda.

Dažnai manoma, kad taip nutinka dėl odos sausumo, ir imama gausiai teptis kojų kremu. Jei tai grybelis, kremas nepadės. Reikėtų kreiptis į odos gydytoją, jis nustatytų, koks tai grybelis, ir paskirtų gydymą – iš karto diagnozavus ligą gydytis nebus sudėtinga.

Jei įtrūkimai tapo gilesni, ima skaudėti, tai liudija, kad liga progresuoja. Jei ant nagų atsirado baltų dėmių, jie išsiklaipė, pakito jų forma, riekės daugiau pastangų grybeliui įveikti. Vaistus teks gerti.

 

Kad nesusidarytų palankios sąlygos grybeliui atsirasti, reikia dažniau vėdinti kojas šaltuoju metų laiku: pavaikštinėti namie basomis po kilimą, miegoti be kojinių, avėti natūralių medžiagų, patogią, neankštą avalynę, mūvėti medvilnines pėdkelnes ir kojines, kad pėdos neprakaituotų ir joms nebūtų per drėgna.

Vasarą reikėtų grūdintis – vaikščioti basomis po karštą smėlį, rasotą žolę, įkaitusius akmenis.