Prieš kiekvienus mokslo metus galima į valias gardžiuotis patarimais, kaip
geriausia pasiruošti rugsėjo pirmajai. Nuo praktinio kainų vadovo po
kanceliarijos parduotuves iki subtilių psichologų patarimų, kaip geriausia
nuteikti vaiką mokslams. Ir vis dėlto mamos „su stažu“ pastebi, kad tarp šių
patarimų esama tarsi aksiomų: jos kartojamos vėl ir vėl, bet… praktikoje
visiškai neveikia. Taigi kaip rasti veiksmingą praktinį sprendimą, kai teorija
nepadeda?
Teorija: Likus kelioms savaitėms iki rugsėjo 1-mosios vaiką grąžinti prie
mokslo metais įprasto dienos režimo.
Praktika: Vadovaujantis šiuo patarimu net ir šilčiausią rugpjūčio vakarą
vaiką tektų jau 21 val. siųsti į lovą, o ryte žadinti ne vėliau kaip 7-tą. Ne
paslaptis, vasarą toks režimas atrodo tiesiog nerealus. Tad ar verta skubėti
dirbtinai spraustis į tokius rėmus? Taip, jei jūsų atžala – vyturiukas iš
prigimties. Arba labai didelis jautruolis, kuriam menkiausia gyvenimo permaina
sukelia milžinišką stresą. Tuo tarpu vaikams, kurie per vasarą priprato gultis
gerokai vėliau, o ryte keltis kone vidurdienį, iki pat rugpjūčio pabaigos kuo
puikiausiai tiks ir senasis režimas. O prasidėjus mokslo metams, kai į pamokas
teks keltis anksčiau, patys sugrįš prie kito dienos ritmo, vakare snaudulys
apims greičiau, o keltis anksti ryte bus lengviau.
Teorija: Iki rugsėjo pirmosios būtina supirkti visus daiktus, kurių
prireiks mokyklai.
Praktika: Net neįtikėtina, kaip kartais paraidžiui tėvai supranta šį
patarimą ir rugpjūčio gale stresuodami laksto po parduotuves ieškodami ne tik
kuprinės ir flomasterių, bet ir demisezoninių batų, šiltos žieminės striukės
(juk jau lapkritį gali ateiti žiemiški orai!). Tarsi visos parduotuvės sulig
rugsėjo pirmąja ruoštųsi užsidaryti. Tuo tarpu praktika rodo, kad vaikui
pirmaisiais rudens mėnesiais teprireikia vos trečdalio ar pusės daiktų iš
mokytojo pateikto sąrašo. Todėl nesigraužkite ir nepanikuokite, jei vis dar
nerandate šilto golfo aukštu kaklu, kuris tiktų prie mokyklinės uniformos – kol
kas orai dar šilti ir jo nereikia, o trokštamą daiktą galbūt rasite po
savaitės-kitos.
Matote, kad poatostoginė piniginė akivaizdžiai per tuščia visoms prekėms iš
mokytojos nurodyto sąrašo? Drąsiai skambinkite pedagogei ir teiraukitės, kurių
priemonių moksleiviams prireiks pirmiausia, o kurių – vėliau. Pavyzdžiui,
nurodytą sąsiuvinių kiekį iškart galite dalinti perpus (likusius nupirksite po
mėnesio ar dviejų), o galbūt braižybos reikmenų ar lanko kūno kultūros pamokoms
prireiks tik apie Kalėdas?
Teorija: Leiskite vaikui pasidžiaugti vasara ir sugalvokite paskutinei
savaitei kokių pramogų.
Praktika: Jei tik oro sąlygos leidžia, pramogos gryname ore – visada
sveikintina mintis. Tačiau jų ir patys vaikai nesunkiai randa. O tėvams vertėtų
pasukti galvą apie užduotis. Mat pamankštinti smegenėles prieš sugrįžtant į
mokyklą tiesiog būtina. Ir jei ruošiant namų darbus nebėra kada prigalvoti
mokslo žinių patikrinimu pagrįstų žaidimų, tai dabar – pats metas. Paieškokite
bibliotekoje ar internete jūsų vaiko amžių atitinkančių matematinių galvosūkių,
pasaulio pažinimo kryžiažodžių arba patys sukurkite kokį smagų testą. Jei norite
– galite įsigyti ir pratybų sąsiuvinių, skirtų pernykštei vaiko klasei, bet ne
tokių pačių, iš kurių mokėsi jūsiškis. Skirkite kasdien atlikti po keletą
užduotėlių, nepamirškite už teisingai atliktas užduotis apdovanoti
paskatinamuoju prizu (porcija ledų – idealu), ir žinių pakartojimas jam tikrai
bus malonus.
Teorija: Artėjant rugsėjui su vaiku vertėtų pakalbėti apie jo lūkesčius,
ko jis tikisi iš naujų mokslo metų.
Praktika: Ar pamenate savo vaikystę, kai kiekvienas sutiktas pažįstamas
suaugęs žmogus iškart po „labas“ klausdavo, ar lauki mokyklos? Galima lažintis –
šis klausimas buvo įkyrėjęs iki gyvo kaulo. Ir nesvarbu, kad dabar savo vaiko
nebeklausite, ar jis laukia mokyklos, o teirausitės, ko iš šių mokslo metų
tikisi. Klausimas jam vis tiek pasirodys įkyrus ir beviltiškas. Tad verčiau
artėjant rugsėjui padėkite jam sudėlioti į atminties „stalčiukus“ vasaros
įspūdžius: prisiminkite smagiausias akimirkas, drauge sudėliokite nuotraukas į
albumą, paklausinėkite, kas jam patiko labiausiai. Ne tik tam, kad geriau
pažintumėte savo vaiką, bet ir tam, kad iš anksto padėtumėte jam rišliai
suformuluoti pasakojimą apie savo atostogas. Mat lygiai taip pat iš vaikystės
visi puikiai pamename, jog antras neviltin varantis klausimas po „Ar lauki
mokslo metų?“ būdavo mokytojos pasiūlyta pirmojo rašinėlio tema: „Įspūdingiausia
mano atostogų diena“.
Teorija: Vaikas džiugiai laukia susitikimo su klasės draugais, kurių
nematė visą vasarą.
Praktika: Vaikas džiugiai laukia susitikimo su vienu-kitu geriausiu
draugu. Susitikimas su kitais bendramoksliais daugeliui mokinukų kelia nerimą.
Ar atsinaujins pernykščiai konfliktai? Ar klasės draugai ir vėl jį erzins? Ar
jis pagaliau atsikratys nevykėlio etiketės? Deja, toks nerimas būdingas
daugeliui vaikų. Ir jei jo artimiausi žmonės, suaugusieji, nuolat stebėsis,
kodėl jis nedžiūgauja dėl artėjančio susitikimo, jam nuo to bus tik sunkiau.
Taigi dabar kaip niekada svarbu rasti laiko artimiems, jaukiems, bičiuliškiems
paplepesiams. Nespauskite vaiko pasakoti, dėl ko jis nerimauja. Prisiminkite
savo mokyklinius metus, papasakokite, kaip sprendėte konfliktus su draugais,
kurie jūsų sprendimai nedavė trokštamo rezultato, o kurie pasirodė teisingiausi?
Kaip jums pavyko įveikti savo kompleksus ir surasti savo nišą klasės kolektyve?
Taip galbūt paskatinsite atsiverti ir atžalą arba… pasufleruosite jam bent
keletą galimybių, kokios taktikos griebtis jei šiemet ir vėl kartosis pernykštės
bendravimo problemos.
Komentarai