Patarimai rūpestingiems tėvams, kad vaikas augtų sveikas

Sveikatos kaina

Kiek investuojame į namus, automobilius, galime suskaičiuoti tiksliai. O kiek
kainuoja mūsų ir mūsų vaikų sveikata? Investicijų į vaikus nederėtų skaičiuoti
tiktai pinigais, drabužiais, daiktais. Kartais net ir labai brangus daiktas
pasirodo esąs „bloga“ investicija. Pavyzdžiui, brangus kompiuteris – ar tikrai
jis visuomet praplečia vaiko akiratį, suteikia jam naujų žinių? Ko gero, ne. Juk
neretai kompiuteris mažiesiems padeda tik išlavinti įvairių kompiuterinių
žaidimų įgūdžius, o po metų dar ir priverčia užsidėti akinius.

Sveikas, protingas, gerai augantis vaikas – tai investicijų, kurias galima
pavadinti nuolatiniu tėvų dėmesiu ir rūpinimusi, rezultatas. Jaukūs namai,
tinkama mityba, sveikatos puoselėjimas – reikšmės turi visi materialūs ir
nematerialūs dalykai, kuriuos vaikas gauna iš savo tėvų. Pakeisti išaugtus
drabužius, batus ar kitus daiktus nesunku, duoti pinigų, kad įsigytų patys – dar
paprasčiau. Sunkiausia, tačiau kartu ir svarbiausia – reguliuoti vaiko sveikatai
įtakos turinčius veiksnius.

Sveikata – tai gyvenimo būdas

Gyvenimo būdas turi esminės reikšmės žmogaus sveikatai. Tinkama mityba – vienas
svarbiausių gyvenimo būdo aspektų. Valgome kiekvieną dieną ir mūsų suvartojamas
maistas daro didelę įtaką sveikatai: vieni produktai ir valgiai puoselėja kūną,
suteikdami naudingų maisto medžiagų, kiti atvirkščiai: apkrauna mūsų organizmo
sistemas, versdami jį perdirbti daug nevertingų ar net kenksmingų medžiagų.

Genai, auklėjimas ir mityba lemia vaiko augimą, kalbos, klausos, regos ir kitų
svarbių funkcijų vystymąsi, protinę veiklą, intelektą. Jei valgiaraštis tinkamai
subalansuotas, visų reikalingų medžiagų – statybinių, energinių, funkcinių –
kūnas gauna iš maisto. Iki paauglystės vaikai būna labai imlūs ir patiklūs,
tėvus ir mokytojus vertina kaip autoritetus, todėl šis laikotarpis tinkamiausias
formuoti taisyklingos mitybos įpročius ir namuose, ir mokykloje.

Maistas smegenims nuo pat ryto

Pusryčiai – dienos pradžia, kai organizmas gauna energinių medžiagų tolesnei
fizinei ir protinei veiklai. Tai ypač svarbu vaikams, kurie pirmoje dienos
pusėje užsiima aktyvia protine veikla – įsisavina naują informaciją, atgamina
jau žinomą. Jei vaikas mokykloje praleidžia šešias valandas, tai fiziškai
aktyvus, kai yra viena kūno kultūros pamoka, jis būna dvi valandas, o
intensyviai protiškai dirba net keturias.

Smegenys sudaro tik du procentus žmogaus kūno, bet sunaudoja 20 proc. per parą
jam reikalingos energijos. Be to, tai organas, dirbantis be poilsio – net ir
naktį smegenys reguliuoja visų organų veiklą, leisdamos mūsų sąmonei
atsipalaiduoti ir klajoti po sapnų pasaulį.

Smegenys nekaupia jokių atsargų, todėl badaujant kenčia labiausiai. Smegenys –
vienintelis mūsų organas, kurio ląstelės neatsinaujina. Todėl jau per pusryčius
mūsų kūno „kompiuteris“ turi gauti pakankamai energinių medžiagų. Idealu, kai
prie pusryčių stalo sėda visa šeima ir kartu valgo geriausiai pusryčiams
tinkančius patiekalus.

Pusryčiams – riebalai ir angliavandeniai

Daugiausia energijos kūnui teikia riebalai, o iš angliavandenių gaunama energija
įsisavinama greičiausiai. Taigi pusryčiams geriausiai tiktų natūralūs produktai,
turintys daug vertingųjų medžiagų (kad neapkrautų organizmo nereikalingu darbu)
ir suteikiantys pakankamai energijos. Patartina rinktis pieną, jogurtus, varškę,
sūrius, kiaušinius su natūralia rugine duona, batonu, košes.

Riebalai neturėtų vyrauti, tačiau gerai subalansuotas riebalų ir angliavandenių
derinys ryte žmogui tinka labiausiai. Per riebalus rekomenduojama gauti 30 proc.
dienos energijos, todėl pusryčiai yra tinkamiausias metas papildyti organizmą
energetinėmis medžiagomis fiziniam ir protiniam darbui. Paruoštą patiekalą
pakanka pagardinti esminiais „geraisiais“ riebalais – šaukšteliu aliejaus ar
gabalėliu kokybiško margarino. Patiekalas, kurį greičiausiai paruošia mama, o ir
pats vaikas puikiai moka pasigaminti – sumuštinis. Vaikas tikrai mielai suvalgys
sumuštinį, jei jis bus užteptas nedideliu gabalėliu margarino, griežinėliu
neriebios mėsos, kiaušiniu ar varške ir pagardintas ridikėlio ar agurko skiltele,
salotų lapu.

Paauglio mitybai svarbūs tėvų įpročiai

Paauglystėje formuoti tinkamą vaikų mitybą sunkiausia, mat šiuo laikotarpiu
vaikus labiausiai veikia aplinka ir draugai, o šeima – vis mažiau. Paaugliai
dažniau renkasi greitai paruošiamą maistą nei mokyklos pietus ir valgo laisvu
tarp užsiėmimų laiku. Todėl šiuo laikotarpiu tėvai turėtų pasistengti bent
netiesiogiai formuoti taisyklingą vaikų mitybą – šeimoje laikytis sveikos
mitybos principų, vengti namuose turėti mažaverčių užkandžių, kuo rečiau gaminti
ir valgyti menkos maistinės vertės patiekalus.

Kaip šaltas užkandis – pusryčiai, priešpiečiai, pavakariai – galėtų būti varškės
sūreliai, jogurtai, vaisiai, sumuštiniai su natūralia mėsa, žuvimis, kiaušiniais.
Sumuštinius vaikai gali pasigaminti ir patys, todėl ir maisto pramonė stengiasi
jiems padėti, gamindama vis įvairesnio „funkcinio“ maisto – produktų, papildytų
vitaminais, nepakeičiamomis riebalų rūgštimis. Tai ypač svarbu paauglius
auginančioms šeimoms. Tikrai vertėtų pasitikrinti, ar spintelėse neprikaupėte
ilgai galiojančių kaloringų sausainių, kepinių, kremų. Daug pravarčiau būtų
turėti geros duonos ir vertingomis medžiagomis – vitaminais B, D, E ir
nepakeičiamomis riebalų rūgštimis (omega 3) papildyto kokybiško margarino.
Pasirūpinkite, kad namuose nuolat būtų kokybiškų pieno produktų, vaisių ir
daržovių – ir užaugusiems jūsų vaikams bus daug lengviau rūpintis savo sveikata
savarankiškai.

Virginija Vilemienė, gydytoja dietologė