Ligas sukeliantis virusas plinta „žaibišku“ greičiu oro lašeliniu ar tiesioginio kontakto būdais, per seiles. Inkubacinis (slaptasis) ligos periodas trunka vidutiniškai dvi savaites. Pats būdingiausias vėjaraupių požymis - visame kūne (dažnai net ir burnoje, plaukuotoje galvos dalyje) atsirandančios pūslelės, greitai pasidengiančios šašais.

Iš pradžių ant odos atsiranda raudona dėmelė, kuri greitai virsta vandenininga pūslele. Per 1 - 2 dienas pūslelė apdžiūsta ir virsta rudu šašeliu, kuris nukrinta per 1 - 3 savaites. Vienu metu matomos visos bėrimo stadijos - kai kuriose kūno vietose pūslelės dar tik kyla, kitose - jau tampa šašeliais. Blogiausia, kad išbertas vietas labai niežti, o jei pūslelės ar šašai nudraskomi - gali likti randai. Be to, yra pavojus, jog į niežtinčius „spuogiukus“ per nešvarias rankas gali pakliūti infekcija. Nors daugeliui žmonių kūno temperatūra pakyla tik šiek tiek, kai kuriems jų ji šokteli net iki 40 laipsnių ir laikosi kelias dienas. Specialių vaistų gydyti vėjaraupiams - nėra. Svarbiausia užduotis - slopinti niežulį ir dezinfekuoti pūsleles, todėl kelis kartus per dieną jas reikia tepti specialiais tepalais. Naudojant šiuos tepalus, anksčiau taip pamėgtos briliantinės žalumos galima ir nebenaudoti. Pasveikstama paprastai per 10-15 dienų. Anksčiau buvo manoma, jog vaikui yra būtina persirgti vėjaraupiais, kad ši liga neužkluptu vyresniame amžiuje (dažnai suaugusieji vėjaraupiais serga sunkiau nei vaikai). Iš tiesų, persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui, tačiau virusas organizme išlieka ir, imunitetui susilpnėjus, gali suaktyvėti, sukeldamas juostinę pūslelinę (tai pavojinga ir skausminga liga). Todėl šiuo metu pasaulyje vis dažniau apsaugai nuo vėjaraupių naudojama vėjaraupių vakcina. Nustatyta, kad skiepai imunitetą garantuoja 10 metų.
 

iMed