Prisiminkime Sokrato posakį: „Gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume“. O ar dažnai susimąstome, ką skubėdami sumetame į savo skrandį? Ilgus amžius žmonės stengėsi prasimaitinti, kad išliktų. Iš pradžių jie kukliai rinko gamtos dovanas iš augmenijos ir gyvūnijos pasaulio. Ilgainiui sukūrė sudėtingą kulinarijos meną.
Geriau – jei mažiau
Ilgai klestėjo nuomonė, kad pavalgyti – tai organizmą papildyti „degalais“, kurie suteiktų organizmui energijos kasdienei veiklai. Todėl niekam net į galvą nešovė riboti maisto – žmonės šveitė be jokio saiko, nes manyta: kuo daugiau valgai, tuo naudingiau. Galop išaiškėjo – jei pernelyg daug valgome, organizmas tarsi dūsta nuo maisto medžiagų pertekliaus ir ima kaupti jas kaip riebalus. Solidus riebalų sluoksnis tampa tarsi gudri organizmo išeitis, padedanti atsikratyti nereikalingų „degalų“. Persivalgymas – savotiška maistinė narkomanija, ypač pavojinga vyresnių žmonių sveikatai. Mat antroje gyvenimo pusėje krinta daugumos vidaus sekrecijos liaukų aktyvumas. Keičiasi ir gyvenimo būdas: mažiau judame, tampame ramesni, lėtesni, santūresni, tačiau maistinių centrų aktyvumas išlieka žvalus. Vyresniame amžiuje sumažėja apetito centro jautrumas gliukozei, todėl iš maisto gaunama energija pranoksta maisto kiekį.
Riebalų sąvartynas
Nutukusių žmonių kraujyje yra padidėjęs kiekis riebalinių rūgščių, kurios trukdo raumenims įsisavinti gliukozę, todėl kraujyje gliukozės daugėja. Atsakydama į tokią situaciją, kasa daugiau išskiria hormono insulino – tam, kad gliukozė patektų į raumenis. Rezultatas – dėl riebalinio barjero didelė dalis gliukozės patenka ne į raumenis, o į riebalinį audinį. Taip atsiranda uždaras progresuojančio nutukimo patologinis ratas, kurį įveikti būna labai sunku. Atidėti riebalai reikalauja sau su krauju gaunamų maisto medžiagų ir deguonies, taip jie tarsi apvaginėja kitas organizmo sistemas. Riebalai – ne sandėliukas, o veikiau sąvartynas.
Ne viskas – maistas
Gal po kokių tūkstančio metų žmogaus organizmas sugebės prisitaikyti ir palaikyti gyvybines funkcijas be natūralaus maisto. Juk jau daug metų valgome sintetinius maisto pakaitalus – lyg dalyvaujame savotiškuose eksperimentuose – bet vis dar gyvi, dar neišnykome.
Žalingiausi produktai
Kramtomi saldainiai, čiulpinukai – jie turi milžinišką cukraus kiekį, cheminių priedų ir dažiklių.
Šokoladiniai batonėliai – tai gigantiškas kiekis kalorijų su cheminiais priedais, genetiškai modifi kuotais produktais, dažikliais ir kvapo stiprikliais.
Bulvių, kukurūzų traškučiuose, skrudintose bulvytėse nieko kito nėra, tik angliavandenių ir riebalų, dar prikrauta skonio stipriklių ir dažiklių.
Ilgai kaitinamas aliejus, kuriame daug kartų skrudinamos bulvytės virsta kenksmingu sveikatai cheminiu priedu dažams gaminti – olifa.
Negalima valgyti majonezo, ypač iš plastikinių indelių. Actas išskiria iš plastiko koncerogenines medžiagas. Majoneze yra didelis kiekis konservantų ir stabilizatorių, o riebalai lygiu sluoksniu padengia vidines kraujagyslių sieneles. Prie kenksmingų produktų priskiriami ir įvairūs padažai, kuriais gausiai nukrautos parduotuvių lentynos. Jų turinys – dažikliai, skonio ir kvapo stiprikliai. Ar verta mokėti pinigus už maistu apsimetusią chemiją ir dar žaloti savo sveikatą?
Saldūs gazuoti gėrimai – tikri nuodai
Saldūs gazuoti gėrimai – cukraus, chemijos ir angliarūgštės mišinys. Jie reikalingi tik tam, kad greičiau paskleistų organizme kenksmingas medžiagas. Gerai pagalvokite prieš gerdami tokius nuodus. Ypač kenksminga didelė cukraus koncentracija – atstoja penkis šaukštelius cukraus vandens stiklinėje. Nėra ko stebėtis, kad malšindami troškulį po kelių minučių vėl norite gerti. Daugelis tokių gėrimų turi sintetinių cukraus pakaitalų, aspartamo (dirbtinis saldiklis, dar žinomas kaip maisto priedas E951). Sintetiniame cukraus pakaitale, aspartame, yra medžiagų, kurios padaro mūsų skonį nejautrų nuodams ir naikina serotonino atsargas. Serotoninas – tai biologiškai aktyvi medžiaga, hormonas, reguliuojantis psichinius procesus: nuotaiką, miegą, seksualumą, apetitą. Su serotonino koncentracijos organizme pokyčiais susijusios įvairios ligos – depresija, migrena, nemiga. Gėrimai su aspartamu nemalšina troškulio. Verčiau gerkite vandenį. Natrio benzoatas (E 211), kurio dedama į gazuotus gėrimus, naudojamas kaip konservantas – žalingai veikia fermentus, atsakingus už rūgštingumo atstatymo reakcijas, ir tuos, kurie skaido riebalus bei krakmolą. Rezultatas – medžiagų apykaitos sutrikimai ir spartus nutukimas.
Dešrelėse mėsos nėra
Įvairūs mėsos delikatesai, dešrelės ir dešros (rūkytos, vytintos, šlapios) – tik iliuzija, kad tai – mėsos produktas. Jas valgyti – tas pat, lyg valgyti virtą popierių su druska bei dažais ir manyti, kad organizmas gauna baltymų. Visa ši produkcija turi taip vadinamų paslėptų riebalų (taukų ir kiaulės odos, pakvėpintos kvapo ir skonio stiprikliais). Vis daugiau gamintojų naudoja genetiškai modifi kuotą žaliavą. Dešrelės, sardelės, virtos dešros 80 procentų sudarytos iš genetiškai modifi kuotos sojos. O vienas kąsnelis rūkytos dešros turi tiek fenolio junginių, kiek žmogus įkvepia mieste per visus metus.
iMed