Besitęsiantis „nuodingo maisto“ serialas Lietuvoje ir toliau sėja paniką tarp gyventojų. Prieš kelis mėnesius gąsdino nitratų prisikaupusiomis daržovėmis, po to – žuvimi, auginama kanalizacijoje, o dabar atėjo eilė maisto priedams. Redakciją užplūdo skaitytojų klausimai, kuo pavaišinti svečius ir jų nenunuodyti ir ar iš tikrųjų etiketėse raidė „E“, paįvairinta numeriais, saugi? Į skaitytojų klausimus atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.
Pastaruoju metu visuomenėje suaktyvėjo diskusijos dėl maisto priedų vartojimo tikslingumo, jų įtakos žmonių sveikatai. Vartotojai vis dažniau atkreipia dėmesį į raidę „E“ su numeriais maisto produktų etiketėse. Negi visi maisto priedai yra pavojingi?
Negalime teigti, kad maisto priedai yra pavojingi. Ne Lietuva reglamentuoja jų naudojimą, tai atliekama vadovaujantis Europos Bendrijos teisės aktais, kurie yra griežti ir pagrįsti daugiamečiais specialistų stebėjimais bei tyrimais. 2008 m. Europos Sąjungos Parlamentas priėmė naują teisės aktą, kuris dar kartą įtvirtino jau esamas nuostatas dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų naudojimo. Lietuvoje į maisto produktus dedami tik leidžiami vartoti maisto priedai, o jų kiekiai, atsižvelgiant į galimą poveikį žmonių sveikatai, yra ribojami. Kaip ten bebūtų, tai yra cheminės medžiagos ir kiekvienas puikiai suprantame, kad galime puikiai gyventi ir be jų. Tačiau tai šiuolaikinės technologijos, maisto įvairovė, gamintojų konkurencija. Jeigu mes, vartotojai, nepirksime tokių produktų, gamintojai turės taikytis ir gaminti maisto produktus su trumpu tinkamumo vartoti terminu ir su minimaliu kiekiu maisto priedų arba visiškai be jų.
Ar tiesa, kad maisto produktuose esantys priedai dažniausiai yra testas-apie-alegija-maistui/53959″>alergijų priežastys?
Išsamūs tyrimai parodė, kad tik vienas žmogus iš tūkstančio yra alergiškas kuriam nors maisto priedui, todėl negalima teigti, kad jie dažnai būna alergijos maistui priežastis. Žymiai dažniau testas-apie-alegija-maistui/53959″>alergines reakcijas sukelia tradiciniai maisto produktai, tokie kaip karvės pienas, medus, graikiniai riešutai, šokoladas, žemuogės, kiaušiniai ir kt. Tačiau maža dalis žmonių gali netoleruoti ir kai kurių maisto priedų.
Produktai, kurių etiketės iš tolo šviečia „be jokių E“ itin išpopuliarėjo. Tačiau net Maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimas įrodė, kad gamintojai kartais tiesiog apgaudinėja vartotojus. Gal ateityje ketinate dažniau atlikti tokius patikrinimus?
Siekiant ginti vartotojų interesus ir užtikrinti, kad šalies rinkai tiekiami maisto produktai būtų saugūs, neklaidintų vartotojų, imant įvairių maisto produktų mėginius laboratoriniam ištyrimui, organizavome tikslinius patikrinimus, ar tikrai gamintojo deklaruojamuose gaminiuose nėra vienų ar kitų maisto priedų. Nustatę keletą pažeidimų tokius tikrinimus atliksime periodiškai, apie tikrinimų rezultatus bus informuojama visuomenė. Planinių tikrinimų metu taip pat numatyta daugiau imti įvairių maisto produktų laboratoriniam tyrimui. Maisto priedai neturi kenkti sveikatai, jų naudojimas turi būti technologiškai pagrįstas, o ženklinimas neturėtų klaidinti vartotojo.
Diskusijos apie maisto priedus vyksta visame pasaulyje. Ir kol kas dar niekas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad šie priedai gali sukelti pavojų sveikatai. Ar gyventojai gali jaustis saugūs, kad valgo nenuodingą maistą?
Daug nerimo vartotojams suteikia diskusijos spaudoje dėl maisto priedų tikslingumo bei įtakos sukeliant ūminius apsinuodijimus, ilgalaikius virškinamojo trakto sutrikimus, net ir vėžines ligas. Dabar tiesiog madinga dėl bet kokio maisto poveikio kaltinti maisto priedus. Net išsami analizė kol kas neatskleidžia maisto priedų poveikio sveikatai. Nuolat atliekami moksliniai tyrimai parodys, ar pasitvirtins būgštavimai dėl vieno ar kito maisto priedo neigiamo poveikio sveikatai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja nevengti Europos Ekonominėje Bendrijoje leistų maisto priedų, kadangi jų kiekiai yra pagrįsti. Be to, mes galime pasirinkti, kokį produktą pirkti – su maisto priedais ar be jų, tik reikia skaityti produktų etiketes. Nuo vartotojų išprusimo ir aktyvumo pirkti maisto produktus su maisto priedais arba ne priklausys, ar gamintojai turės gaminti produktus trumpesniu tinkamumo vartoti terminu ir su mažesniu maisto priedų kiekiu. Tik paklausa lemia pasiūlą. Visais laikais pats kokybiškiausias buvo natūralus maistas, trumpo tinkamumo vartoti laiko ir be maisto priedų arba su minimaliu jų kiekiu.
Lietuvos sveikata
testas-apie-alegija-maistui/53959″>Testas apie alergiją maistui