Pirmosios procedūros

Pirmieji adatos dūriai
Vitaminas K. Šis vitaminas apsaugo vaikelį nuo hemoraginės ligos (kraujavimo). „Vienas
naujagimis, nors jam buvo suleista vitamino K, trečią parą pradėjo kraujuoti.
Mama pagalvojo, kad kūdikis atpylė iš skranduko pienuką su krauju, nors
speneliai nebuvo įtrūkę. Medikai atliko tyrimus ir nustatė, jog tai ne mamos, o
naujagimio kraujas. Paskui naujagimis pradėjo tuštintis juodos spalvos išmatomis.
Tad ne visiems užtenka vienos vitamino K dozės. Šiam vaikučiui jo suleidome
pakartotinai. To prireikia ir naujagimiui, kurio kraujas nepakankamai kreša.
Pasitaiko, kad šio vitamino tenka leisti tris keturias dienas iš eilės.
Hemoraginė liga gali kilti ir vėliau, jau grįžus namo. Ją tėveliai gali įtarti
pamatę, kad naujagimio išmatos tapo ne gelsvos, o juodos spalvos”,– pasakoja
docentė J. Buinauskienė.

Pirmieji skiepai.
Kai kurios mamos į skiepus žiūri labai nepalankiai, mano, kad jie silpnina
imunitetą, vaikutis iškenčia skausmą, bet vis tiek gali susirgti, pavyzdžiui,
tuberkulioze. Ši užkrečiamoji liga kelia didelį nerimą ne tik Lietuvoje, bet ir
užsienyje, nes labai išplito. Vaikutį skiepyti verta, nes pirmo skiepo užtenka
net iki keturiolikos metų, tad dūris tikrai atsiperka. Visi gydymo būdai turi
antrą medalio pusę, bet iš dviejų blogybių visada reikia pasirinkti mažesnę. Juk
neaišku, ar imunitetas susilpnės, bet jei naujagimis susidurs su tuberkulioze,
pasekmės gali būti labai liūdnos. Juk jo imunitetas pradeda formuotis tik po
trečio gyvenimo mėnesio, iki tol saugo tik gautas iš mamos. Jei neskiepytas
vaikutis susidurtų su žmogumi, sergančiu atvira tuberkuliozės forma, susirgtų
plaučių tuberkulioze. Tuberkuliozė gali pažeisti smegenis (sukelti meningitą),
kitus organus.
Ligoninėje naujagimis skiepijamas ir nuo hepatito B, nes vis daugiau žmonių juo
serga. Vakcina vaiką apsaugo, net jei jį pagimdo hepatitu B užsikrėtusi moteris.
Jei naujagimis susirgtų hepatitu (virusiniu kepenų uždegimu), ši liga pažeistų
kepenis, todėl kiltų gelta. Kai ji žaibinė, sutrinka kraujo krešumas ir
gydytojai vaikučiui nelabai gali padėti. Vėliau, jau išaugus iš vaikystės
amžiaus, nuo hepatito B gali atsirasti kepenų cirozė ar net vėžys.

Kraujo tyrimai.
Genetiniam tyrimui kraujo imama iš kulniuko. Mėginys siunčiamas į
Medicininės genetikos centrą Vilniuje, kur nustato, ar naujagimis dėl genų
mutacijos nėra paveldėjęs fenilketonurijos arba hipotireozės. Į penkias
specialaus popieriaus lapelio („sugertuko”) vietas, apibrėžtas ratuku, įlašinama
kraujo. Po du ratukus skiriama kiekvienai ligai nustatyti ir vienas ratukas –
kontroliniam lašui. Atsakymas paaiškėja pirmą gyvenimo mėnesį. Jei Genetikos
centre nustato hipotireozę ar fenilketonuriją, kraujo tyrimas yra kartojamas.
Kad būtų galima rasti naujagimį, medikai visada mamos klausia ne deklaruotos
gyvenamosios vietos, bet namų, į kuriuos ji su naujagimiu važiuoja, adreso. „Žinoma,
galima ieškoti ir daugiau ligų, bet ir fenilketonuriją, ir hipotireozę reikia
skubiai gydyti. Kuo skubiau tai daroma, tuo geresni rezultatai: nesutrinka vaiko
psichikos raida ir negresia silpnaprotystė. Hipotireozė (skydliaukė negamina
organizmui būtinų hormonų) gydoma vaistais, L-tiroksinu. O sergančiam
fenilketonurija kūdikiui skiriama specialių mišinių, nes organizmas netoleruoja
tam tikrų aminorūgščių (vaikas niekada negali valgyti kai kurių maisto produktų)”.

Šlapimo tyrimas

Jei vaikučiui neįtariama šlapimo organų liga, tyrimo nereikia. Jis atliekamas,
jei atlikdamas ultragarsinį tyrimą akušeris aptinka inkstų pokyčių, kai manoma,
jog naujagimis serga šlapimo takų infekcija. Rizikos grupei priklauso ir
vaikutis, kurio mama sirgo pielonefritu, jos inkstuose yra pokyčių. Pirmas dvi
paras naujagimis gali per mažai šlapintis, tad šlapimo tyrimas būtų netikslus.
Be to, organizmas dar tik persitvarko. Po kelių parų kai kurie galimų ligų
požymiai išnyksta savaime. Tad gydytojai labai neskuba tirti šlapimo, nors mamą,
sužinojusią, kad echoskuopuojant vaisių buvo aptikta pokyčių jo inkstukuose,
labai sunku įtikinti, kad šlapimo tyrimo nereikia.
Šlapimui surinkti naudojamas pakabinamas maišelis, kuris priklijuojamas prie
lytinių organų, prieš tai juos nuplovus šiltu vandenuku (neplaunant tyrimo
rodmenys gali būti netikslūs). Jei per valandą naujagimis nepasišlapina, maišelį
reikia keisti. Pastebėta, kad apiplautas naujagimis greičiau pasišlapina, todėl
atlikusios higienos procedūrą, slaugytojos skuba pakabinti maišelį. Vaikutis
tikrai nekelia maišto. Maišiukas tarp kojyčių jam nė kiek netrukdo.

PIRMIEJI METAI

Akyčių tyrimas
Okulistui naujagimis rodomas, jei įtariama įgimta infekcija, akių apsigimimas.
Jų dugnas tiriamas pastebėjus, kad vienas akių obuolys ar vyzdys mažesnis ir
pan. Vos po gimimo akyčių pokyčiai gali būti dar neišryškėję, todėl
neišnešiotukas tiriamas, vėliau. Jei viskas gerai, okulistui patariama vaikelį
parodyti sulaukus maždaug trijų mėnesių amžiaus.

NAUJIENA
„Kauno medicinos universiteto klinikose planuojama tikrinti kiekvieno naujagimio
akis. Jei pasiteisins, patirtį galbūt perims ir kitos ligoninės. Tokiam tyrimui
ryžomės, nes padaugėjo įgimtos kataraktos, kurios dabar niekas nediagnozuoja.
Seniau, kai buvo profilaktinė medicina, pas okulistą patekdavo visi trijų
mėnesių amžiaus kūdikiai. Dabar jis vaiką pamato metukų ar dar vėliau, kai jam
kartais jau negalima padėti. Tačiau prieš akyčių tyrimą reikės lašinti vyzdžius
plečiančių lašiukų. Be to, norint apžiūrėti akis, jas reikia pramerkti, kūdikis
gali verkti, tad mamai gali atrodyti, kad jam skauda”,– su būsima kūdikių akyčių
patikra supažindina docentė J. Buinauskienė.

Klausos tyrimas
Kai kuriose pasaulio šalyse, pvz., Austrijoje, JAV, tikrinama visų naujagimių
klausa, o Lietuvoje tik kai kuriose Kauno ligoninėse. Bet naujagimis, gimęs
penktadienio vakare ir pirmadienio rytą išvykęs namo, lieka be tyrimo.
Tyrimas atliekamas į ausies kaušelį įkišant nedidelį elektrodą, kuris nustato,
ar sklinda elektromagnetinė banga. Kartais tyrimą tenka kartoti, nes naujagimio
ausyčių landos labai siauros ir nepraeina impulsas į sraigę, po gimimo dar
neišsivalęs sekretas ir aparatėlis negali užfiksuoti impulso. Neišnešiotam
naujagimiui dažnai neįmanoma patikrinti klausos, tad laukiama, kol jis paaugs.
Jei kūdikiui gresia klausos sutrikimas (gimė prieš laiką, iki 1,5 kg svorio,
sirgo infekcija ir teko gydyti antibiotikais, jo kraujyje daug bilirubino ir
reikėjo taikyti fofoterapiją, mama per nėštumą sirgo raudonuke, citomegalija,
šeimos nario yra sutrikusi klausa), iki 3 mėn. amžiaus būtinai konsultuojamas
Audiologijos centre (Kaune).