Specialistai teigia, kad ypač ankstyvojo
amžiaus (nuo 1 iki 3 metų) vaikų raidos taip
paprastai palikti savieigai negalima. Fiziologinių vaiko poreikių tenkinimas
(užmigdyti, pamaitinti, nuprausti,
pasirūpinti švaria
aplinka) nėra pagrindinės tėvų funkcijos. Vaikeliams reikia labai daug: paguodos, šilumos, buvimo ant rankų, saugumo, žaidimų, mokyti
bendrauti, mokyti išreikšti jausmus. Sąrašas galėtų būti begalinis.
Tačiau daugumai tėvų trūksta sąmoningo
suvokimo apie tai, kokią iš tiesų įtaką daro savo vaikams. Kad vaikų auklėjimas prasideda nuo pat gimimo. Dažnai girdžiu pasakymus:
nueisi į darželį, ten tave išauklės; nueisi į mokyklą, ten tave išmokys. Svarbu
suprasti, kad asmenybės pamatus,
ant kurių darželio auklėtojos ir pirmosios mokytojos statys namus, formuoja tėvai. Nuo šio supratimo
pasidaro labai aišku, kiek daug
tėvai turi duoti savo vaikams. Ir iškyla kitas svarbus klausimas – kaip visa
tai duoti? Vaiko vaikystės nereikia
paversti mokymusi nuo pat gimimo. Daugiausia laiko reikia skirti žaidimams ir bendravimui. O pačių žaidimų pobūdis gali
padaryti ir būtinai padarys savo teigiamąįtaką. Kokybiškas
bendravimas yra naudingas. Vardinti spalvas, kai rengiate savo mažylį – labai paprasta, o nauda – labai konkreti.
Spontaniškumas – labai
svarbus. Jūsų nuoširdumas ir atvirumas – dar
svarbiau. Jūsų entuziazmas
– neįkainojamas.
Dienos ritmas turi būti, bet tik
tam, kad vaikas jaustųsi saugiai. O
ne tam, kad vaikas būtųįstatytas į kažkokius rėmus. Vaikui reikia laisvės su
alternatyvomis, kad jis galėtų parodyti savo potencialius gebėjimus. Aš už protingą laisvę. Siūlykite įvairias veiklas ir stebėkite, kas
vaiką sudomino, leiskite pačiam nuspręsti, ką veikti. Būkite jautrūs vaikų poreikiams.
Ir…. Dėkite vaikus
kuo giliau įširdį. Tuomet jie niekada neužlips ant
galvos.
Vaikų poreikiai,
kurių negalima ignoruoti
1. Nuolatinis emocinis ryšys.Vaikas turi turėti bentvieną jam svarbų prieraišumo objektą–žmogų, su kuriuo
jis jaučiasi saugiai, kuriuo pasitiki. Tai
ypač svarbu pirmaisiais gyvenimo metais.
Toks stabilus ryšys su vienu
ar keliais suaugusiais labai didina vaiko saugumo jausmą, o vėliau ir
pasitikėjimą
savimi
bei aplinkiniu pasauliu
2. Fizinis saugumas ir priežiūra.Vaiko aplinka ir veikla turi atitikti vaiko poreikius ir jo amžių, aplinkoje
neturi būti pavojingų vaikui daiktų arba jie
turi būti nepasiekiami. Pvz. kūdikiui iki 9 mėnesių turi būti sudarytos
sąlygos siekti daiktų, šliaužti, ropoti, nes tik taip tokio amžiaus vaikas gali pažinti savo
artimiausią aplinką. Vis stebiuosi tėvais, kurie
augina kūdikius ir būtinai nori išlaikyti
stilingus namus. Tai praktiškai neįmanoma, jei vaikui leidžiama augti,
vystytis taip, kaip jam reikia.
3. Įvairi patirtis,veikla,atitinkanti vaiko raidą.Vaiko dienotvarkė turi tenkinti individualius vaiko poreikius, t.y. jei metų vaikas tam tikru laikotarpiu labai entuziastingai nori piešti, nereikia jo versti statyti namus iš kaladėlių. Kaip sako Šalva Amonašvilis, kiekvienas vaiko veiksmas turi tikslą, kuris yra labai svarbus. Reikia mokėti tuos tikslus „perskaityti”. Taip galėsime ne tik
atpažinti vaiko gabumus ar talentus jau
ankstyvajame amžiuje, bet ir
geriau patenkinsime vaiko poreikius. Ypač tuomet, kai
vaikai jų negali išsakyti.
4. Ribos,pažįstama aplinka,aplinkinių pripažinimas. Vaikams svarbus priklausomybės tam tikrai
bendruomenei jausmas ir ribos bei taisyklės jų pažįstamoje
aplinkoje. Svarbu prisiminti, kad taisyklės ir ribos
turi būti kuriamos dėl vaikų saugumo, o
ne dėl tėvų patogumo. Aš savo sūnui retai ką draudžiu, nes,
patikėkite, vaikai iš prigimties yra konstruktyvūs sutvėrimai.
Stengiuosi, kad kiekvienas mano „Ne“ turėtų tikrai rimtą priežastį, o ne būtų mano įnoris ar įgeidis. Kai vaikščiodamas neužtvertame
kieme sūnytis artėja prie gatvės, griežtu tonu pasakau „Stop“. Pati nustebau, kaip vaikas greitai priprato prie šio nurodymo
ir elgiasi kaip gerai išmokytas vilkšunis – tipena kojytėmis vietoje.
Mamos dažnai klausia,
kiek reikia kūdikius laikyti ant rankų, kad nebūtų per mažai? Arba, kad
ne duok Dieve, nebūtų per daug? Gali būti tik per mažai. Vaiką reikia
laikyti ant rankų tiek, kiek
jam to reikia. Prisiminkite: kiekvienam vaikui ant tėvų rankų reikia praleisti skirtingą laiką. Šis poreikis
individualus ir neperduodamas iš sesutės broliukui ar pan. Nebėkite nuo savo
mažylių. Nori būti panešiotas – prašau. Nori pabūti ant kelių – prašom.
Atminkite: vaiko noras turi rimtą priežastį, kurios mes
nesuprantame, bet negalime ignoruoti to noro. Kokia to pasekmė? Vaikas jaučiasi saugiai,
pasitiki mumis ir todėl gali ramiai
užsiimti kuo nors vienas, net mums
nesant vienoje patalpoje su juo. Aišku, jo amžiui būdingą laiką. Pvz. dar
dvejų neturintis vaikas vienas užsiima 30 minučių ir tai yra labai gerai. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jam
reikia draugijos. O geriausia kompanija mažyliams – mamytė ir tėvelis.
Tėvų ir vaikų santykių psichologė RamunėŽelionienė