Pirmųjų gyvenimo metų svarba

Specialistai teigia, kad ypač ankstyvojo amžiaus (nuo 1 iki 3 metų) vaikų raidos taip paprastai palikti savieigai negalima. Fi­ziologinių vaiko poreikių tenkinimas (užmigdyti, pamaitinti, nu­prausti, pasirūpinti švaria aplinka) nėra pagrindinės tėvų funk­cijos. Vaikeliams reikia labai daug: paguodos, šilumos, buvi­mo ant rankų, saugumo, žaidimų, mokyti bendrauti, mokyti iš­reikšti jausmus. Sąrašas galėtų būti begalinis. Tačiau daugu­mai tėvų trūksta sąmoningo suvokimo apie tai, kokią iš tiesų įtaką daro savo vaikams. Kad vaikų auklėjimas prasideda nuo pat gimimo. Dažnai girdžiu pasakymus: nueisi į darželį, ten tave išauklės; nueisi į mokyklą, ten tave išmokys. Svarbu su­prasti, kad asmenybės pamatus, ant kurių darželio auklėtojos ir pirmosios mokytojos statys namus, formuoja tėvai. Nuo šio supratimo pasidaro labai aišku, kiek daug tėvai turi duoti savo vaikams. Ir iškyla kitas svarbus klausimas – kaip visa tai duoti? Vaiko vaikystės nereikia paversti mokymusi nuo pat gimi­mo. Daugiausia laiko reikia skirti žaidimams ir bendravimui. O pačių žaidimų pobūdis gali padaryti ir būtinai padarys savo teigiamąįtaką. Kokybiškas bendravimas yra naudingas. Vardinti spalvas, kai rengiate savo mažylį – labai paprasta, o nauda – labai konkreti. Spontaniškumas – labai svarbus. Jūsų nuoširdumas ir atvirumas – dar svarbiau. Jūsų entuzi­azmas – neįkainojamas. Dienos ritmas turi būti, bet tik tam, kad vaikas jaustųsi saugiai. O ne tam, kad vaikas būtųįstaty­tas į kažkokius rėmus. Vaikui reikia laisvės su alternatyvomis, kad jis galėtų parodyti savo potencialius gebėjimus. Aš už protingą laisvę. Siūlykite įvairias veiklas ir stebėkite, kas vaiką sudomino, leiskite pačiam nuspręsti, ką veikti. Būkite jautrūs vaikų poreikiams. Ir…. Dėkite vaikus kuo giliau įširdį. Tuomet jie niekada neužlips ant galvos.


Vaikų poreikiai, kurių negalima ignoruoti


1. Nuolatinis emocinis ryšys.Vaikas turi turėti bentvieną jam svarbų prieraišumo objektą–žmogų, su kuriuo jis jaučiasi saugiai, kuriuo pasitiki. Tai ypač svarbu pirmaisiais gyvenimo metais. Toks stabilus ryšys su vienu ar keliais suaugusiais labai didina vaiko saugumo jausmą, o vėliau ir pasitikėjimą savimi bei aplinkiniu pasauliu

2.  Fizinis saugumas ir priežiūra.Vaiko aplinka ir veikla turi atitikti vaiko poreikius ir jo amžių, aplinkoje neturi būti pavojingų vaikui daiktų arba jie turi būti nepasiekiami. Pvz. kūdikiui iki 9 mėnesių turi būti sudarytos sąlygos siekti daiktų, šliaužti, ropoti, nes tik taip tokio amžiaus vaikas gali pažinti savo artimiausią aplinką. Vis stebiuosi tėvais, kurie augina kūdikius ir būtinai nori išlaikyti stilingus namus. Tai praktiškai neįmanoma, jei vaikui leidžiama augti, vystytis taip, kaip jam reikia.

3.  Įvairi patirtis,veikla,atitinkanti vaiko raidą.Vaiko dienotvarkė turi tenkinti individualius vaiko poreikius, t.y. jei metų vaikas tam tikru laikotarpiu labai entuziastingai nori piešti, nereikia jo versti statyti namus iš kaladėlių. Kaip sako Šalva Amonašvilis, kiekvienas vaiko veiksmas turi tikslą, kuris yra labai svarbus. Reikia mokėti tuos tikslus „perskaityti”. Taip galėsime ne tik atpažinti vaiko gabumus ar talentus jau ankstyvajame amžiuje, bet ir geriau patenkinsime vaiko poreikius. Ypač tuomet, kai vaikai jų negali išsakyti.

4.  Ribos,pažįstama aplinka,aplinkinių pripažinimas. Vaikams svarbus priklausomybės tam tikrai bendruomenei jausmas ir ribos bei taisyklės jų pažįstamoje aplinkoje. Svarbu prisiminti, kad taisyklės ir ribos turi būti kuriamos dėl vaikų saugumo, o ne dėl tėvų patogumo. Aš savo sūnui retai ką draudžiu, nes, patikėkite, vaikai iš prigimties yra konstruktyvūs sutvėrimai. Stengiuosi, kad kiekvienas mano „Ne“ turėtų tikrai rimtą priežastį, o ne būtų mano įnoris ar įgeidis. Kai vaikščiodamas neužtvertame kieme sūnytis artėja prie gatvės, griežtu tonu pasakau „Stop“. Pati nustebau, kaip vaikas greitai priprato prie šio nurodymo ir elgiasi kaip gerai išmokytas vilkšunis – tipena kojytėmis vietoje.

Mamos dažnai klausia, kiek reikia kūdikius laikyti ant rankų, kad nebūtų per mažai? Arba, kad ne duok Dieve, nebūtų per daug? Gali būti tik per mažai. Vaiką reikia laikyti ant rankų tiek, kiek jam to reikia. Prisiminkite: kiekvienam vaikui ant tėvų rankų reikia praleisti skirtingą laiką. Šis poreikis individualus ir neperduodamas iš sesutės broliukui ar pan. Nebėkite nuo savo mažylių. Nori būti panešiotas – prašau. Nori pabūti ant kelių – prašom. Atminkite: vaiko noras turi rimtą priežastį, ku­rios mes nesuprantame, bet negalime ignoruoti to noro. Kokia to pasekmė? Vaikas jaučiasi saugiai, pasitiki mumis ir todėl gali ramiai užsiimti kuo nors vienas, net mums nesant vienoje patalpoje su juo. Aišku, jo amžiui būdingą laiką. Pvz. dar dvejų neturintis vaikas vienas užsiima 30 minučių ir tai yra labai ge­rai. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jam reikia draugijos. O geriausia kompanija mažyliams – mamytė ir tėvelis.


Tėvų ir vaikų santykių psichologė RamunėŽelionienė