Psichologė: anksti pradėję rūkyti paaugliai užauga

Tikriausiai ne kartą matėte miesto parke, gatvėje ar kitoje viešoje
vietoje cigaretės dūmu besimėgaujančių nepilnamečių: vos 10-12 metų
vaikėzai „atsipūtę“ čia pat už mokyklos kampo demonstruoja savo
„brandą“, o ir tėvų pinigai duoti pietums akivaizdžiai buvo panaudoti ne
pagal paskirtį. Tiesa, vėliau mokesčių mokėtojams teks kur kas daugiau
sumokėti už tokio asmens gydymą nuo vėžio ar kitų šios priklausomybės
sukeliamų susirgimų.

Praėjusią savaitę pasklido žinia, kad nuo šiol sostinėje viešose
vietose nepilnamečiams rūkyti draudžiama, o pagautų rūkalių tėvai
domėtis vaikų laisvalaikiu ir įpročiais bus „paskatinami“ piniginėmis
baudomis nuo 20 iki 50 litų. Tokių priemonių valdžią paskatino imtis ne
tik smarkiai jaunėjantis rūkalių amžius, bet ir tai, kad šiuo metu
Tabako kontrolės įstatymas draudžia parduoti, nupirkti gaminius asmenims
iki 18 metų, bet nenumato draudimo jiems rūkyti.

Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, ar iš tiesų toks viešas draudimas gali atnešti realių pozityvių pokyčių?

Psichologė: draudimas rezultatų duos

Priklausomybės ligų psichologė Neringa Bagdonaitė, paklausta, ar
toks draudimas rūkyti viešose vietose duos apčiuopiamų rezultatų, sakė:
„Manau, kad rezultatų tikrai duos, nes Vakarų šalių praktika rodo, kad
draudimas rūkyti viešumoje turi didelės įtakos vykdant rūkymo
prevenciją. Žinoma, draudimas nepilnamečiams rūkyti viešose vietose
visiškai šios problemos neišspręs, bet šiek tiek pristabdys norinčius
cigaretę prisidegti viešai.“

Psichologės teigimu, po tokio
draudimo į rūkančius nepilnamečius atidžiau dėmesį atkreips ir pati
visuomenė, gal atsiras neabejingų praeivių, kurie sudrausmins dūmą
traukiantį nepilnametį, bet, specialistės teigimu, ši problema būtų
sprendžiama kur kas efektyviau, jei vaikai būtų auklėjami šeimose,
mokykloje: „Apie rūkymo žalą daugiau turėtų kalbėti tėvai, mokytojai ir
kiti autoritetą jaunimui turintys asmenys. Draudimas yra tam tikra
priemonė ir ji bet kokiu atveju turi veikti, juk bet koks ribojimas turi
tam tikros įtakos,“ – kalbėjo specialistė.

Rūkalių amžius jaunėja

Visuomenės sveikatos specialistai sunerimę, mat pradedančiųjų
rūkyti nepilnamečių amžius vis jaunėja ir tai daryti pradeda jau 8-12
metų vaikai. Į klausimą, su kuo galima sieti tokį ankstyvą rūkymą,
pašnekovė sakė: „Tai, kad rūkančiųjų amžius jaunėja – labai negatyvus
reiškinys. 8-12 metų, kuomet pradedama rūkyti, yra kritinis amžius, nes
netrukus gali atsirasti priklausomybė nuo alkoholio ir kitų narkotinių
medžiagų. Nikotinas – lengvas narkotikas, ir kai tokio amžiaus vaikai
ima žaisti ar juo eksperimentuoti, tai paveikia jų smegenų sistemos
vystymąsi ir pačios asmenybės raidą.“

N. Bagdonaitės teigimu,
vaikai, kurie anksti pradeda rūkyti, užauga labai impulsyvūs, tai būna
žmonės, kurie reikalauja visuomet labai greito atsako, linkę ieškoti
malonumų – kandidatai tapti priklausomybes gydančių klinikų pacientais.
„Rūkymas – tai vartai į kitas priklausomybes: vaikai „pažaidžia“ su
cigaretėmis, atrodytų, kad didelės žalos tai nedaro, ir imasi
eksperimentuoti toliau. Be to, jie jau pajunta nikotino poveikį,
išgyvena tam tikrą jo suteikiamą būseną ir kyla noras paaištrinti tuos
pojūčius,“ – kalbėjo psichologė, šiuo metu dirbanti Baltijos ir Amerikos
klinikoje.

Rūkymas – šaunumo požymis?

Paprašyta apibūdinti vaikus, kurie itin anksti išbando rūkymą, N.
Bagdonaitė sakė: „Dažniau anksti rūkyti pabando vaikai, kuriems stinga
drausmės, tėvų priežiūros. Nereikėtų galvoti, kad taip elgiasi tik
asocialių šeimų vaikai, neretai net ir labai pasiturinčių bei tvarkingų
tėvų atžalos ryžtasi išbandyti rūkymą. Vaikams dažnai trūksta tėvų
dėmesio, disciplinos – tai labai paskatina daryti tai, kas yra
draudžiama.“

Specialistės teigimu, ankstyvą rūkymą gali paskatinti
ir tokie asmenybės bruožai, kaip impulsyvumas, nuolatinių naujovių
paieškos, polinkis eksperimentuoti. Rūkymas dažnai susijęs su noru
pritapti prie bendraamžių, pademostruoti ankstyvą brandą ar kurti
„prestižinio“ elgesio įvaizdį. „Vaikai prisižiūri filmų, kuriuose šaunūs
herojai rūko, nori pasijusti suaugusiais, bet visa tai susiję su
vertybių stoka, šeimos auklėjimo trūkumu, juk visi vaikai per televiziją
mato tą patį, bet ne visi rūko“, – kalbėjo psichologė.

Nikotinas – dienos raciono dalis

Į klausimą, kiek anksti rūkymą išbandžiusių vaikų vėliau tampa
tikraisiais rūkaliais, pašnekovė atsakė: „Kuo žmogus anksčiau pradeda
rūkyti, tuo sunkiau vėliau jam būna mesti arba tai padaryti tampa
visiškai neįmanoma. Kai jauni žmonės pradeda rūkyti, nikotinas tampa jų
„maistinių“ medžiagų dalimi ir ima atrodyti, kad be jo organizmas negali
funkcionuoti.“

Pašnekovės teigimu, kartą pradėjus ir metus
rūkyti, priklausomybė nuo rūkymo išlieka visam gyvenimui ir, anot
mokslininkų, būtent ši priklausomybė yra daug sunkiau įveikiama nei
kitos, pavyzdžiui, heroinui ar alkoholiui.

Specialistė pastebėjo,
kad rūkymas tarsi palaiko bendrą organizmo tonusą, o užkietėjusiais
rūkaliais tampa tie, kurie turi polinkį į įvairias neurozes ir kitus
psichinės sveikatos sutrikimus. „Sveikas vaikas taip labai nesusižavi
rūkymu, kaip tas, kuris jau turi psichologinių problemų“, – apie anksti
pradedančius rūkyti vaikus sakė specialistė.

Rūkymas – visuomenei priimtina bendravimo kultūros dalis?

Dažnai suaugusieji rūko visai nesivaržydami vaikų ir tai
pateikiama kaip dalis bendravimo kultūros. „Taip, rūkymas vaikams atrodo
žavus dėl to, kad tai pateikiama kaip socialiai priimtinas reiškinys –
juk daug kas rūko ir, atrodytų, žalos jokios didelės tas nedaro.
Puoselėdama teigiamą požiūrį į rūkymą, visuomenė tarsi skatina vaikus
tai daryti. Trūksta švietimo, kokios yra ilgalaikio rūkymo pasekmės, nes
žalos iš karto juk nematyti.“

Specialistės teigimu, visuomenei
taip pat trūksta žinių ir apie biologinę priklausomybę nuo rūkymo:
„Žmogus galvoja, kad jis „pažais“, o vos įsigeidęs mesti rūkyti, lengvai
tai padarys, bet iš tiesų atsiranda labai stiprus potraukis. Vienoje
cigaretėje yra 4 tūkst. įvairių cheminių medžiagų ir grėsmė tikrai nėra
adekvačiai įvertinama.“

Gydymas mėnesiui – 500 litų

Kalbėdama apie priklausomybės nuo rūkymo gydymo priemones,
pašnekovė sakė: „Dažnai žmonėms užtenka paskaityti įtaigią knygą apie
tai, kaip mesti rūkyti. Tiems, kurie rūko nuo 13-14 metų, tokių knygų
skaitymas jau nebepadeda ir tokio būdo nepakanka motyvuoti mesti rūkyti,
jiems veiksmingiau gydytis vaistais. Apkritai gydant šią priklausomybę
svarbiausia motyvacija, be jos jokios priemonės nėra veiksmingos.“

Psichologės
teigimu, veiksmingiausias gydymas yra tuomet, kai pats pacientas
aiškiai suvokia, kad nebenori rūkyti ir yra motyvuotas imtis priemonių.

Į
klausimą, ar brangus yra gydymas nuo priklausomybės nikotinui,
pašnekovė sakė: „Brangus. Galima gydyti vaistais, bet esama ir naujovių,
tokių kaip gydymas lazeriu, tad mėnesiui gydymas kainuoja apie 500
litų, o gydymo trukmė dažniausiai yra mėnesiai – tiek laiko reikia, kad
susireguliuotų receptoriai ir kita organizmo veikla,“ – kalbėjo N.
Bagdonaitė.

Keletas faktų apie rūkymą:

Rūkymas – tai didžiausia žmonijos sukelta epidemija

Dėl pasyvaus ir aktyvaus rūkymo kasdien pasaulyje vidutiniškai miršta apie 10 tūkst. žmonių.

Rūkantieji dėl šio žalingo įpročio savo gyvenimą sutrumpina 5-8 metais.

Itin
kenksmingas sveikatai pasyvusis rūkymas, kuomet tabako dūmais kvėpuoja
nerūkantieji: tyrimų duomenimis, 2004 metais pasyviai rūkyti buvo
priversti 40 proc. vaikų, 35 proc. nerūkančių vyrų ir moterų, šiandien
neabejojama, kad šie skaičiai – dar didesni.

Indrė Vainalavičiūtė