Psichologinių problemų sprendimas be tabletės

Ar gyvūnai gali padėti išvengti sveikatos bėdų, o akvarelės liejimo pamokos
nuraminti vidinius skaudulius? Psichologinės terapijos pratybas tradicinės
medicinos atstovai vertina gana skeptiškai, tačiau mažųjų ligoniukų mamos viską
išbando.

Žirgų terapija

Kam tinka?

Žirgų terapija (hipoterapija) dažnai taikoma vaikams, kurie serga judėjimo
sutrikimus paskatinančiu cerebriniu paralyžiumi. Jodinėti naudinga, nes žirgas
risnoja labai ritmingai, o sveiko žmogaus eisena taip pat ritminga. Šis
panašumas gali padėti vaiko smegenims „prisiminti” šiuos judesius. Žirgų
terapija rekomenduojama ir vaikams, turintiems dvasios negalių, nes šie gyvūnai
moko būti savarankiškus ir bendrauti. Pavyzdžiui, autizmu sergantys vaikai,
kuriems sunku reikšti jausmus, bendraudami su šiais gyvūnais, gali be žodžių
parodyti, ką jaučia. Svarbiausia, kad ryšys yra abipusis.

Kaip vyksta?

Specialiuose jodinėjimo centruose negalią turinys vaikai, kad geriau jaustų
žirgo judesius, šilumą, sodinami ne į įprastą balną, o ant specialių
antklodžių-pavaržų. Mažylius prižiūri jojimo instruktoriai, kurie kartu joja
arba greta eina. Darbui su neįgaliais vaikais žirgai kruopščiai atrenkami, t. y.
įvertinamas žingsnio ritmas, ar tiesi nugara. Gyvūnas turi būti ramaus ir gero
būdo.

Kiek kainuoja?

Specialiuose žirgynuose 30 minučių pajodinėti žirgais atsieina apie 30 litų.

Delfinų terapija

Kam tinka?

Bendrauti su delfinais rekomenduojama vaikams, turintiems nervų, psichikos,
raidos sutrikimų. Pavyzdžiui, mažyliai, turintys autizmo sutrikimą, Dauno
sindromą, žaisdami su delfinais išmoksta savito bendravimo. Jį vėliau gali
taikyti bendraudami su artimaisiais. Sakoma, kad delfinų siunčiami aukšto dažnio
garsai gerai veikia ir cerebriniu paralyžiumi sergančius vaikus. Delfinai yra
labai draugiški, visuomet nusiteikę žaisti ir bendrauti, su jais vaikai
atsipalaiduoja. Kaip tik dėl to šie gyvūnai – puikūs pagalbininkai emocinių bėdų
turintiems mažyliams. Delfinai puikiai „gydo” piktus, agresyvius vaikus, kuriems
paprastai būna sunku susikaupti, mokytis.

Kaip vyksta?

Per pratybas vaikas kartu su tėveliais ir specialistu su delfinais „bendrauja”
nuo specialios platformos. Pratybos taip pat vyksta ir vandenyje.

Kiek kainuoja?

Lietuvoje delfinų terapijos pratybos kol kas vyksta tik Klaipėdos jūrų muziejaus
delfinariume nuo spalio iki gegužės mėnesio. Priimami 5-10 metų vaikai. Vienų
pratybų kaina siekia 200 litų. Rekomenduojama 10 seansų.

Šunų ir kačių terapija

Kam tinka?

Besąlygiškai prieraišūs ir optimizmu trykštantys šunys yra geriausi vienturčių,
neramių ar emociškai uždarų vaikų draugai. Sveikas ir ramus šuo gali padėti
atsigauti po sunkios ligos, gydyti žemą kraujospūdį, puikiai išblaško
mieguistumą. Šuo moko vaiką laikytis dienotvarkės. Kates mėgsta vaikai, kuriems
trūksta aplinkinių švelnumo, meilumo. Lipšnios ir ramios katės padeda iškęsti
skausmus, įveikti depresiją.

Kaip vyksta?

Žaisdami su šunimi uždaro būdo mažyliai mokosi bendrauti, tampa atviresni. Geros
emocijos pakelia nuotaiką, skatina pažinimo džiaugsmą. Bendravimas su kate
veikia kitaip – ramina. Sakoma, kad murkdama ji skleidžia ultragarsus, kurie
puikiai veikia nervų sistemą, atpalaiduoja ir gerina savijautą. Mokslininkų
nuomone, glostydami katę sukuriame stiprų elektros lauką, kuris gerina
kraujotaką, gydo įvairius uždegimus. Pavyzdžiui, Tokijuje (Japonija) veikia net
specialūs kačių terapijos centrai, kuriuose žmonės gali pažaisti su šiomis
švelniomis ir draugiškomis būtybėmis.

Kiek kainuoja?

Priklauso nuo to, kur ir kokį gyvūną ketinate įsigyti. Jei norite ne tik
mėgautis keturkojų draugija, bet ir sulaukti iš jų pagalbos, įsigykite ramų ir
sveiką augintinį.

Dailės terapija

Kam tinka?

Neramūs, judrūs, turintys psichikos bėdų ar net mikčiojantys vaikai puikiai
atsipalaiduoja piešdami.

Kaip vyksta?

Per dailės terapijos pratybas nerimas ir išgyvenimai paverčiami piešiniais. Per
dailės terapijos pratybas svarbiausia ne piešimo technika ar rezultatas, o tai,
kas piešiant yra išgyvenama. Užsiimti dailės terapija galima ir namuose – svarbu
įsigyti pieštukų, dažų, kitų kūrybinės raiškos priemonių.

Kiek kainuoja?

1 val. – apie 30 litų.

Šokio terapija

Kam tinka?

Esame pratę, kad šokis – tai pagal tam tikras taisykles atliekami judesiai.
Tačiau per šokio terapijos pratybas šokama taip, kaip tuo metu norisi. Jei
svarstote, kokius šokius – tradicinius ar terapinius vaikui pasirinkti, reikėtų
įvertinti keletą aspektų. Šokdami tradicinius šokius vaikai turi tikslą išmokti
ir pasirodyti kuo geriau, jie įdeda daug pastangų ir tarpusavyje konkuruoja. Per
šokių terapijos pratybas jokie tikslai nėra keliami. Vaikas šoka savo malonumui
– ir taip, kaip nori. Be to, per šokių terapijos pratybas organizmas nealinamas
dideliu krūviu.

Kaip veikia?

Judėdami pagal muziką vaikai gali „iškrauti” susikaupusią energiją, blogą
nuotaiką, nerimą, baimes. Specialiose pamokose per šokį gali būti mokoma
išreikšti jausmus, parodyti juos judesiais, kūno plastika.

Kiek kainuoja?

1,5 val. pratybos vaikams paprastai kainuoja apie 15-20 litų. Šią terapiją
galima taikyti tiek grupėje, tiek vėliau namuose.

Muzikos terapija

Kam tinka?

Muzikos terapija gali būti taikoma, kai vaikelis dar auga mamos pilvelyje.
Klausytis muzikos malonu tiek kūdikiui, tiek mamai. Pastebėta, kad ji gerai
veikia kūdikio raidą, vaikai gimsta tvirtesni. Dėl taisyklingo ritmo ir darnos
muzikos terapijai ypač tinka klasikų W.A.Mozarto, A.Vivaldi ir kitų kompozitorių
kūriniai.

Kaip vyksta?

Penkių mėnesių kūdikis jau girdi ne tik mamos širdies plakimą, jos balsą, bet ir
sugeba atskirti aplinkos garsus. Gimus kūdikiui muzika yra taip pat ne mažiau
svarbi. Jei būdamas pilvelyje vaikas jos klausėsi, tie patys kūriniai, išgirsti
jau gimus, suteikia ramybę ir saugumą. Muzikos terapija ir ugdymu galima
užsiimti namuose. Reikėtų susirasti tinkamos muzikos, vaikiškų dainelių,
prisiminti mamų, močiučių išmokytų žaidimų.

Kiek kainuoja?

Muzikos terapijos pamokos vyksta ir specialiose studijose, mokyklėlėse, į kurias
susirenka tiek nėščiosios, tiek tėveliai su mažyliais. Vieno užsiėmimo kaina –
apie 20 litų.

TAI ĮDOMU

Žuvyčių terapija. Viešbučių tinklas „Travelodge” Jungtinėje Karalystėje
kviečia įsikurti kambariuose, kuriuose įrengti akvariumai su žuvytėmis. Jas
stebėdami svečiai atsipalaiduoja, įveikia įtampą ir geriau miega.

Juoko terapija. Indijoje veikiantis „Juoko” klubas vienija žmones, kurie
rytais susirenka pasijuokti. Nors iš pradžių bendras juokas būna dirbtinis,
galiausiai žmonės ima natūraliai juoktis. Juokas gerai veikia žmonių savijautą,
mažina kraujospūdį, aktyvina raumenis ir pagerėja nuotaika.

Būgnų terapija plačiai žinoma ir populiari visame pasaulyje.
Suaugusiesiems gali padėti įveikti alkoholizmą, išmokyti vadovavimo meno.
Mažyliams mušti būgną patariama tuomet, jei sunkiai bendrauja, yra užsisklendę
arba, priešingai, hiperaktyvūs ir nesuvaldomi.

SPECIALISTO KOMENTARAS

Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Virginija Karalienė

Terapijos rezultatai paprastai būna geresni, jei ji taikoma kartu su kitais
gydymo būdais. Žirgų, delfinų, šokio terapija gerina vaiko judėjimo funkcijas,
koordinaciją, sumažėja baimių. Meno terapija – geras būdas bendrauti, kai vaikas
nenori ar negali kalbėti, kai jam sunku įvardyti savo bėdas. Piešiniai leidžia
geriau suprasti vaiko emocinę būseną, išgyvenimus, juose dažnai atsispindi
socialinio bendravimo sunkumai. Be to, sunkiai susikaupiantys vaikai piešdami
nurimsta, atsipalaiduoja ir mokosi sutelkti dėmesį. Mylintys tėvai turėtų
atidžiai stebėti savo vaikus ir neleisti įsisenėti rūpesčiams, jei tokių kyla.
Jei jie išties rimti, verta pasikonsultuoti su reikiamos srities gydytoju, o
terapiją rinktis kaip papildomą gydymo priemonę. Piešimas ar bendravimas su
gyvūnu gal ir neišspręs visų problemų, tačiau neabejotinai pagerins vaiko
emocinę būseną. O tai puikus pagrindas sveikti.

MAMOS PATIRTIS

Jono (5 m.) mama Rasa:

„Dailės terapijos užsiėmimus pradėjome lankyti, kai sūnui buvo vieni. Jis – „hiperiukas”,
todėl nusprendėme susikaupusią energiją išlieti per dailės pamokas. Studiją
lankome jau penktus metus, rezultatai – akivaizdūs. Gana ilgai Jonukas lipdė iš
molio, spalvino, nelabai norėjo piešė. Tačiau ilgainiui ėmė patikti ir ši veikla.
Negalėjau atsistebėti, kaip piešdamas sūnus visai valandai „pradingdavo. Dailės
terapijos pamokose vaikai gali pajusti visišką laisvę. Jie piešia ką nori ir
kaip nori. Be to gali piešti atsigulę, atsistoję – ant sienos pakabintų didelio
formato lapų, sėdėdami prie stalo ar stovėdami prie molberto. Naudoja įvairią
techniką: piešia kreidelėmis, anglimi, pastele, teptukais ar net pirštukais,
daro jų atspaudus ir t. t. Pastebėjau, kad dailės terapijos pamokos išmokė sūnų
susikaupti, išreikšti emocijas, be to, jos skatina vidinę drąsą, kūrybiškumą.
Net darželio auklėtoja kartą užsiminė, kad mano sūnaus piešiniai labai skiriasi
nuo kitų vaikų. Yra originalūs.”