Emigravom į Angliją prieš pusę metų. Vyras dirba, aš auginu 3,5 metų
sūnelį. Vaikas puikiai kalba lietuviškai, žaidimų ar filmukų forma stengiamės
pamokint ir angliškai, tačiau dėl reto kontakto su kitais angliškai kalbančiais
vaikais teišmoko kelias pagrindines frazes ir skaičiuoti iki 10. Labai
džiaugiamės ir šiais sūnaus pasiekimais, tačiau norėtumėm, kad vaikas lengviau
adaptuotųsi ir pabendrautų su bendraamžiais.
Pagal įstatymus mums priklauso kelios valandos darželyje, tačiau abejojam, ar
vaiką į jį leisti. Eidavom į mamų ir vaikų susitikimus, tačiau vaikui nepatiko,
kadangi nesupranta kalbos – taip ir įvardina, kad neisiu jei ten kalbės
angliškai. Tikrai jokio spaudimo vaikui dėl kalbos nedarom, todėl ir norėčiau
paklaust, kaip spręst dvikalbystės problemą.
Dėl šios priežasties nežinom ar leisti į darželį, nes vaikas nesugebės net
paaiškint, kad nori į tualetą ar atsigerti. Tačiau nelabai įsivaizduojam ir kitų
būdų, kaip vaikas išmoks bendrauti, jei mes jį izoliuosim nuo aplinkos. Gal
galite patarti, kaip vaikas, kuris nėjęs net į lietuvišką darželį, nepatirtų
streso, būdamas svetimoj aplinkoj ir dar nesuprasdamas kalbos?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Vaiko galimybės išmokti kitą kalbą yra kur kas didesnės nei suaugusių žmonių.
Dažnai girdėdamas svetimos kalbos žodžius, sakinius, jis juos natūraliai
kopijuoja ir palaipsniui įsisavina bei pradeda naudoti.
Tačiau svarbu žinoti, jog tokio amžiaus mažylių kalbos mokymosi procesas vyksta
visai kitaip nei suaugusiųjų. Žodžiai vaiko galvelėje atsiranda mėgdžiojimo
pagalba, kai vaikas turi galimybę girdėti ir poreikį naudoti išgirstus žodžius.
Lygiai taip pat reikšmingas yra emocinis kontekstas, kuris arba palengvina, arba
kaip tik apsunkina kalbinių įgūdžių formavimąsi.
Svarbu, jog suprantate vaiko nenorą eiti į darželį. Atsiskyrimas nuo mamos
daugeliui vaikų net ir savoje, saugioje aplinkoje pareikalauja daug laiko ir
pastangų. Panašu, jog jūsų sūnus dar išgyvena prisitaikymo laiką, kuomet svetimų
žmonių, o juo labiau kalbančių nesuprantama kalba, buvimas jį gąsdina, sukuria
nesaugumą. Nors susikalbėjimo problema čia išsakoma garsiai, gali būti, jog
berniukas šiuo metu geriausiai jaučiasi su jumis ir bet koks atsitraukimas jam
nepriimtinas.
Dėl to jei turite galimybę, dar kurį laiką verta pabūti su vaiku, jį
supažindinant ir nuolatos primenant, jog yra galimybė bendrauti su kitais
vaikais, tai yra eiti į darželį. Reguliariai praeinant pro darželį, pažiūrint į
bežaidžiančius vaikus, berniukui sudarytumėte sąlygas prisijaukinti aplinką ir
ją nujautrinti. Pasidomėkite, ar yra sąlygos kurį laiką bent pusvalandžiui
užeiti ir pabūti kartu. Toks pratinimas vaikui padeda pamatyti, jog ta aplinka
jam yra draugiška.
Tuo pačiu svarbu, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su kitakalbiais vaikais.
Jūsų minėtas mamų – vaikų susitikimas – labai nebloga erdvė, kur būnate ir jūs,
ir jūsų sūnus. Vaiko nenoras ten lankytis yra natūralus. Ypatingai jis
suprantamas, jei berniukas Lietuvoje paliko savo draugus, su kuriais bendrauti
buvo lengviau. Dėl to šioje vietoje galite iškelti savo poreikį bendrauti su
mamomis ir pasakyti vaikui, jog jūs ten einate, nes jums norisi kalbėtis.
Ilgainiui mažylis su jūsų pagalba turėtų įveikti savo drovumą, pereiti
prisitaikymo laiką ir pradėti bendrauti su vaikais.
Vaikai geriausiai mokosi kalbą, kuomet turi galimybę būti su žmogumi, kuris
kalba tik ta kalba. Jūsų kalbos mokymas, kaip jau minėjau, vyksta pačiu
sudėtingiausiu būdu. Angliškai kalbantis žmogus berniukui būtų asmuo, kurį
galima mėgdžioti. Taigi geriausiai, jei vaikas turėtų vyresnių žmonių, kurie jam
būtų emociškai svarbūs ir su juo kalbėtų tik angliškai. Dvikalbėse šeimose
vaikas išmoksta abi kalbas vienodai dėl to, kad vienas iš tėvų su juo kalba tik
savo kalba, kitas – tik savo. Vaikas turi išmokti perjungti savo kalbinius
gebėjimus, norėdamas ką nors pasakyti mamai ir tėčiui.
Taigi norėdama palengvinti vaiko kalbos mokymąsi, pirmiausia pasirūpinkite jo
emocine būsena, kuri, panašu, vis dar yra prisitaikymo naujojoje aplinkoje
stadijoje. Jums pačiai taip pat verta labiau pasitikėti savo vaiku, jog jis
susidoros su šiuo iššūkiu ir iš tikro nesukurti problemos.
Vaiko nenoras dažnai yra susijęs su mamos nerimu, kurį jis labai jaučia. Ir
galiausiai, svarbu pasirūpinti, kad vaikas sukurtų santykį bent su vienu
žmogumi, kuris kalba angliškai ir turėtų norą su juo bendrauti. Tai yra
pagrindinė motyvacija kalbos mokymuisi.
Sėkmės. Vaida