Rauginti kopūstai

Sakoma, jog kopūstai stiprina organizmo imunitetą, padeda išvengti
skrandžio opų, mažina riziką susirgti vėžiu. Tačiau yra žmonių, kuriems ši
vertinga daržovė, deja, netinka arba kurie gali valgyti tik kai kuriuos kopūstų
patiekalus.

Daugiausia maistingų ir organizmui naudingų medžiagų turi švieži kopūstai. Virti
– ne tokie vertingi, nes verdant suyra ne tik vitaminas C, bet ir daug kitų
kopūstuose esančių vertingų medžiagų. Tačiau raugintuose kopūstuose vertingosios
medžiagos išlieka. Kadangi kopūstai skrandyje “fermentuojasi”, jų, deja,
nepatartina valgyti tiems, kam dažnai pučia vidurius, nors suvalgius raugintų
kopūstų dujų susidaro žymiai mažiau. Kopūstų nerekomenduojama valgyti ir
sutrikus skydliaukės veiklai.

Ar žinote, kad:

 rauginti tinka tik vėlyvųjų veislių
kopūstai. Nukirstas kopūstų galvas reikia palaikyti, kol apvys, kad būtų mažiau
vandeningos,

 geriausia kopūstus rauginti medinėse
statinaitėse arba emaliuotuose induose.

Geri patarimai:

statinaitės dugną ištepkite ruginių miltų
tešla,

kopūstų galvas supjaustykite peiliu ar
specialia kopūstams pjaustyti mašinėle, sumaišykite su druska ir prieskoniais ir
sudėję 10-15 cm storio sluoksniu gerai išmuškite – juo daugiau sumušite, tuo bus
skanesni ir patvaresni,

taip smulkintus kopūstus dėkite
sluoksniais, kol bus pilna statinaitė, o po to ją uždenkite mediniu dangčiu ir
paslėkite akmeniu,

paslėgti kopūstai turi būti apsemti ne
mažiau kaip 2 cm pasigamintu skystimu ir rūgti 16-20 laipsnių temperatūroje 8-10
dienų,

po poros dienų kopūstus reikia atidengti
ir po kelis kartus per dieną badyti iki dugno smailia lazdele, kad išeitų
atsiradusios dujos,

paviršiuje atsiradusius pelėsius reikia
nuvalyti, dangtį nuplikyti verdančiu vandeniu, išdžiovinti, vėl uždėti ant
kopūstų ir paslėgti, o sulčių perteklių nusemti ir baigiant rūgti vėl supilti
atgal,

rauginti kopūstai skaninami druska,
cukrumi, kmynais, spanguolėmis, morkomis, rūgščiais obuoliais.